Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Philips

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Koninklijke Philips N.V.


FormaAkcinė bendrovė
PramonėElektronika
Įkurta1891 m. gegužės 15 d.Eindhovene
Įkūrėjas (-ai)Gerard Philips
Frederik Philips
Centrinė būstinėAmsterdamas,Nyderlandai
Svarbiausi darbuotojaiJeroen van der Veer(pirmininkas)
Frans van Houten
(generalinis direktorius)
ProdukcijaBuitinė įranga,apšvietimas, medicininė įranga
Pajamos24,78 mlrd.(2012 m.)[1]
Darbuotojų121 284(2012 m.)[1]
Tinklalapisphilips.com

Koninklijke Philips N.V., paprastaiPhilips –Nyderlandų technologijų bendrovė, įsikūrusiAmsterdame. Bendrovė specializuojasi buitinės ir medicininės, taip pat apšvietimo įrangos gamyboje. Tai viena didžiausių elektronikos kompanijų pasaulyje, joje dirba apie 122 tūkst. darbuotojų daugiau kaip 60-yje šalių.[1]

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Gerard Philips
„Philips“ radijo imtuvo modelis 930A, 1931 m.

„Philips“1891 m. įkūrėGerardas Filipsas ir jo tėvas Frederikas.Zaltbomelyje bankininku dirbęs Frederikas finansavo kuklaus, tuščio fabrikoEindhovene įsigijimą ir pritaikymą naujai įkurtos bendrovės reikmėms. Čia1892 m. bendrovė pradėjokaitrinių lempučių su anglies pluoštu ir kitokių gaminių gamybą. Pirmasis fabrikas buvo pritaikytas muziejinėms reikmėms.[2]

1895 m., po pirmųjų keleto sunkių metų ir vos neištikusio bankroto, „Philips“ į savo rankas perėmė Antonas, Gerardo jaunesnysis brolis. Nors buvo baigęs inžinerijos mokslus, Antonas pradėjo eiti pardavimų atstovo pareigas ir netrukus pradėjo taikyti svarbias verslo idėjas. Jo dėka šeimos verslas ėmė sparčiai plėstis.1907 m. Eindhovene buvo įsteigta „Philips Gloeilampenfabrieken N.V.“ („Philips“ metalinių kaitinamųjų lempučių gamykla),1912 m. sekė „Philips Gloeilampenfabrieken N.V.“ („Philips“ lempučių gamykla) įkūrimas. Po to, kai Gerardas ir Antonas pakreipė šeimos verslą nauja linkme, buvo padėti pamatai naujai „Philips“ tarptautinei elektronikoskorporacijai.

1918 m. „Philips“ pirmoji pasaulyje pradėjo masinęrentgeno aparatų gamybą. XX a. 3-ajame dešimtmetyje bendrovė pradėjo gaminti ir kitokius produktus, kaip antaielektronines lempas.1939 m. „Philips“ pristatė elektrinįskustuvą „Philishave“. Tame pačiame dešimtmetyje buvo sukurtas radijo imtuvas „Chapel“ su įmontuotu garsiakalbiu.

Antrasis pasaulinis karas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1940 m.gegužės 9 d. „Philips“ direktoriai sužinojo apie kitą dieną gresiančią Vokietijosinvaziją į Nyderlandus. Tam pasiruošę, Antonas Filipsas ir jo žentas Fransas Otenas bei kiti Filipsų šeimos nariai pabėgo į Jungtines Valstijas, kartu su savimi pasiimdami didžiąją dali bendrovės kapitalo. JAV jie įsteigė įmonę„North American Philips Company“, kurią valdė karo metu, tačiau ant popieriaus ji buvo įkurtaNyderlandų Antiluose.

Fritsas Filipsas, Antono sūnus, buvo vienintelis iš Filipsų šeimos, kuris pasiliko Nyderlanduose. Jis išgelbėjo 382žydų gyvybes, įtikindamas nacius, jog jie buvo nepakeičiama „Philips“ gamybos grandis.[3] Už tai F. Filipsas1995 m. buvo paskelbtasPasaulio tautų teisuoliu.[4]

PoAntrojo pasaulinio karo bendrovė sugrįžo į Nyderlandus, Eindhoveną. Keletas tyrimų centrų nebuvo rasti okupantų, tad tai leido bendrovei pakankamai greitai atsigauti ir tęsti savo veiklą.

1949 m. „Philips“ pradėjo prekiautitelevizoriais.[5]1950 m. buvo įsteigta įrašų kompanija „Philips Records“.

1963 m. „Philips“ pristatėCompact Audio Cassette audiokasetę. Gaminys buvo itin komerciškai sėkmingas. Kompaktinės kasetės biuruose ir žurnalistų iš pradžių buvo naudojamos kaipdiktofonų įrašų laikmenos. Jų garso kokybei patobulėjus, audiokasetės tapo plačiai, kartu suvinilinėmis plokštelėmis, naudojamu muzikinių įrašų formatu.

Maždaug po dešimtmečio,1972 m.,Anglijoje „Philips“ išleido videokasečių leistuvą N1500. Jo griozdiškos videokasetės galėjo sutalpinti 30 arba 45 minučių trukmės įrašą.Vaizdajuosčių rinkoje vis labiau įsivyraujant įtampai tarp „JVCVHS ir „SonyBetamax, „Philips“, bendradarbiaudama su „Grundig“, sukūrėVideo Compact Cassette (labiau žinomas kaip Video 2000) formatą. Tačiau netrukus prasidėjusio vadinamojo videokasečių formatų kare Video 2000 formatas liko nuošalyje.

Vėliau „Philips“ perėjo prieoptinių diskų, pristatydama vieną iš savoLaserDisc formatų namų videotekai.1982 m. bendradarbiaudama su „Sony“, bendrovė sukūrėkompaktinį diską (CD), kuris vėliau evoliucionavo į tokias laikmenas, kaipCD-R,CD-RW,DVD irBlu-ray.

2001 m. Nyderlandų gamintoja patyrė rekordinius nuostolius. Prastus rezultatus iš dalies lėmė pasaulinis ekonomikos nuosmukis, sumažėjusipuslaidininkių paklausa bei sustiprėjusi esamų ir naujųAzijos gamintojų konkurencija. Dėl aršios konkurencijos ir sumažėjusio pelningumo „Philips“ didžiąją dalį gamybos perleido kitoms bendrovėms, pvz., „Jabil Circuit Inc“, o savo išteklių daugiausia skyrė tyrimams, gaminiams kurti ir rinkodarai.

Vadovai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Buvusi „Philips“ lempučių gamykla Eindhovene, dabar tai įmonės būstinė
  • 1891–1922: Gerard Philips
  • 1922–1939: Anton Philips
  • 1939–1961: Frans Otten
  • 1961–1971: Frits Philips
  • 1971–1977: Henk van Riemsdijk
  • 1977–1981: Nico Rodenburg
  • 1982–1986: Wisse Dekker
  • 1986–1990: Cornelis Van der Klugt
  • 1990–1996: Jan Timmer
  • 1996–2001: Cor Boonstra
  • 2001–2011: Gerard Kleisterlee
  • nuo 2011: Frans van Houten

Išnašos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. 123„Annual Report 2011“(PDF). Philips. Nuoroda tikrinta2012-08-19.
  2. Philips Museum Eindhoven
  3. About Philips – Royal PhilipsArchyvuota kopija 2006-02-07 išWayback Machine projekto.
  4. The Encyclopedia of the Righteous Among the Nations: Rescuers of Jews during the Holocaust: The Netherlands, Jerusalem: Yad Vashem, 2004, pp. 596–597
  5. „Waarom stopt Philips met zelf televisies maken?“.de Volkskrant. 2011-04-18. Nuoroda tikrinta2011-04-18.

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Philips – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Philips&oldid=6129567"
Kategorijos:
Paslėpta kategorija:

[8]ページ先頭

©2009-2026 Movatter.jp