
Perlo ir Hermeso atolas (havajiečių kalbaHoloikauaua) – negyvenamasŠiaurės Vakarų Havajų salų atolas maždaug 2000 km į šiaurės vakarus nuoHonolulu. Artimiausi sausumos plotai –Midvėjaus atolas vakaruose irLisianskio sala pietryčiuose.
Atolas ovalinės formos, atviras šiaurės vakarų pusėje, jame yra septyni maži sausumos ploteliai.
Atrastas 1822 m., kai anglų bandinių gaudytojų laivai - "Pearl" ir "Hermes" - užplaukė ant rifo. 1854 m. salą aneksavoHavajų karalius Kamehameha IV. 1927 m. kapitonas Viljamas Andersonas (Williams Greig Anderson), gaudydamas tunus, lagūnoje aptiko dideliusperlų išteklius. Bet po kelerių metų Havajų vyriausybė, siekdama saugoti paukščių išteklius, uždraudė pramoninę perlų gavybą.

Atolas yra suirusiougnikalnio, priklausančio Havajų – Imperatoriaus kalnagūbriui, viršūnė. Jis susiformavotektonineiRamiojo vandenyno plokštei 9-10 cm per metus greičiu slenkant į šiaurę - šiaurės vakarus virškarštojo taško, dabar esančio po povandeniniuLoihi ugnikalniu. Tada vulkaninė veikla iškėlė ugnikalnį, kuris po tam tikro geologinio laikotarpio užgeso, milžiniškas lavos svoris įlenkė Žemės plutą, ir ugnikalnis ėmė grimzti, apiro dėlerozijos poveikio, o jo pakraščiai apaugokoralais.
Augmenija visiškai skurdi, auga tik druskai atsparios 20 rūšių žolės, iš kurių 7 - atvežtinės. Tačiau saloje labai gausu paukščių – šiuo metu čia gyvena 22 rūšių paukščiai (iš viso ~160 000), tarp kurių paminėtinijuodakojai albatrosai (Phoebastria nigripes), audrašaukliai (Oceanodroma tristrami),mažosios žuvėdros (Sternula albifrons).
Saloje 1967 m. buvo įveistosHavajų gėlinukės (Telespiza cantans), siekiant išsaugoti „atsarginę“ populiaciją, jeigu vienintelė pasaulyje populiacijaLaisano saloje išnyktų dėl nepalankios aplinkos (triušiai, žiurkės, ligos).
Atole gyvena Havajųžalieji vėžliai (Chelonia Mydas),Havajų ruoniai vienuoliai (Monachus schauinslandi),ilgasnukiai prodelfinai (Stenella longirostris).Koralinis rifas pasižymi didžiausia žuvų įvairove visameŠiaurės Vakarų Havajų salyne, aptikta iki šios mokslui nežinotųpinčių.Perluočių populiacija, uždraudus perlų gavybą 1929 m., vėl atsigavo.
Kadangi atole ar šalia jo nevykdoma jokia veikla, jis palyginti mažai nukentėjęs, išskyrus mechaninius koralų pažeidimus laivų avarijų metu (mažiausiai šeši sudužę laivai), bet stiprios vandenyno srovės čia atplukdo daug šiukšlių. 2003 m. nuo rifų buvo surinkta ir išvežta virš 90 tonų šiukšlių.
Atolas priklauso Papahanaumokuakea gamtos draustiniui.
| ||||||||||||||||