Pensilvanija (angl.Commonwealth of Pennsylvania) – 2-ojiJAV valstija, esanti šalies šiaurės rytuose. Sostinė –Harisburgas, didžiausias miestas –Filadelfija. Plotas – 119,3 tūkst. km²; 12,9 mln. gyventojų (2021 m.).
Didžiąją dalį Pensilvanijos ploto užimaApalačų kalnai: pietvakarių–šiaurės rytų kryptimi driekiasi jų kalnagūbriai –Mėlynieji kalnai irAlegenio kalnai. Pastaruosiuose yra aukščiausia valstijos vieta – Deiviso kalnas (979 m). Tarp šių dviejų kalnagūbrių tęsiasiDidysis slėnis. Šiaurės vakaruose Alegenio kalnai leidžiasi įApalačų plynaukštę irCentrinių lygumų rytinį pakraštį, pietryčiuose Mėlynieji kalnai – įPidmonto plynaukštę ir Atlanto pakrantės žemumą. Kalnuose yra karstinių reljefo formų, karstinių urvų (ilgiausias –Harlansburgo urvas, 6,7 kilometro).[2]
Valstijos žemėlapis
Pensilvanijos klimatasvidutinių platumų, eina iš jūrinio (rytuose) į žemyninį (vakaruose), pietryčiuose – subtropinis jūrinis. Aukščiausia temperatūra liepą +27–30 °C, sausį 0 – +2 °C, žemiausia – atitinkamai +14–18 °C ir -6–10 °C. Per metus iškrinta 850–1200 mm kritulių.[2] Šiaurės vakaruose žiemomis būna daugsniego. Vasarą – nedidelitornadai.
Rytinėje valstijos dalyje teka tiesiai į Atlanto vandenyną savo vandens nešančios upės –Saskvehana,Delaveras. Vakarinė dalis priklausoMisisipės baseinui – tekaOhajas suAlegeniu irMonongahila. Šiaurės rytuose neilga atkarpa valstija siekiaErio ežerą. Yra tvenkinių (Reistono, Alegenio).
Apalačų kraštovaizdis Pasaulio Krašto valstijos parkePenso slėnis Centro apygardojeFiladelfijaŪkis Pensilvanijoje
Pensilvanijosmiškingumas – 58 %.[2] Miškai auga daugiausia kalnuose – vyraujaklevai,beržai,lazdynai,guobos,kaštonai,tuopos,uosiai,pušys. Kitur – kultūriniai kraštovaizdžiai. Įsteigtas Alegenio nacionalinis miškas, Vyšnių Slėnio, Džono Hainco, Erio, Ohajo upės salų nacionaliniai draustiniai, 124 valstijos parkai.
Valstija apgyvendinta tankiai, ypač pietrytinė dalis (Filadelfijos aglomeracija ir apylinkės) bei vakarinė dalis (aplink Pitsburgą). Rečiausiai gyvenama vidurio šiaurė.
Pensilvanija pasižymi gana gausia Pensilvanijos vokiečių bendruomene. Jiems priklauso uždaros religinės bendruomenės –menonitai iramišai.
2020 m. etninė sudėtis:
baltieji – 76,6 % (vokiečių, italų, airių, anglų, lenkų, prancūzų kilmės)
Geležies lydyklos buvo aprūpintos įvairių metalų rūdomis, kurių šioje valstijoje netrūksta.XIX amžiuje Pensilvanijoje suklestėjoakmens anglies gavyba ir juodojimetalurgija. Sunkioji pramonė XX a. pab. smuko, bet valstija vis dar gamina produktus iš metalo, transporto įrangą, įvairius mechanizmus, apdirba žemės ūkio produktus, gamina trąšas, įvairius produktus iš plastiko, gumos, molio, stiklo.
Valstijos pietryčiuose labiau išvystytas žemės ūkis. Pagrindiniai jo produktai yra galvijai, paukščiai, pieno produktai,kukurūzai,kviečiai,avižos,grybai,bulvės, įvairūs vaisiai.
