Pekinas, taip patBeidzingas,Beidžingas (kin. 北京, pinyin:Běijīng) –Kinijos Liaudies Respublikossostinė. 18,62 mln. gyventojų (2016 m.) Su greta esančiais priemiesčiais Pekinas sudaro atskirą valstybinio pavaldumo (provincijos lygmens) administracinį vienetą, užimantį 16,8 tūkst. km² ir turinti 21,73 mln. gyventojų. Trečias (poČongčingo irŠanchajaus) pagal gyventojų skaičių Kinijos miestas.
Tai didelis transporto mazgas, esantis prieDidžiojo kanalo, apie 160 km nuoBohajaus įlankosGeltonojoje jūroje. YraTarptautinis sostinės oro uostas,Pekino-Šanchajaus greitasis geležinkelis. Veikiametropolitenas (nuo 1970 m.). Išvystyta metalurgija, naftos chemija, mašinų gamyba, tekstilė, chemijos, karinė, radioelektronikos, poligrafijos pramonė, maisto apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba. Pekinas – vienas didžiausių Kinijos finansų ir prekybos, taip pat mokslo centrų.[1] Čia veikia Kinijos liaudies bankas, Pramonės ir komercijos, Žemės ūkio, Statybos, Kinijos bankai. Įsikūrusi Kinijos mokslų akademija. Daug universitetų (žymiausi –Pekino irCinghua universitetai), teatrų, muziejų (žymiausias – Kinijos istorijos), meno galerijų. Gilias tradicijas turi menų amatai.
Tai vienas iš seniausių Kinijos miestų. I tūkstantmetyje pr. m. e. centrinio Pekino pietvakarinėje dalyje (dab. Sičengo rajono pietuose) įsikūrė miestas valstybėDzi (薊,Jì). Šią valstybę užėmusiJan karalystė miestą padarė savo sostine, ir jis vadintasDzičengu (薊城,Jìchéng). Kadangi po Kinijos suvienijimo III a. pr. m. e. jis tapoJou provincijos sostine, nuo VII a. jis dar vadintas Joudžou. X a. miestą užėmėkidaniai, kurie padarė jį savo valstybės (Liao) pietine sostine, o XIII a. iš jų miestą perėmędžurdžėnai padarė jį pagrindine savo valstybės (Dzin) sostine ir pavadino „Centriniu miestu“ (中都,Zhongdu). Šiuos laikus mena Pekine išlikusiNiudzie mečetė irTianningo šventykla.
Dabartinis Pekinas buvo įkurtasXIII a., kuometMongolų imperija užkariavo Dzin. Į šiaurę nuo senosios džurdžėnų sostinės Džongdu buvo pradėtas statyti naujas įtvirtintas miestas –Dadu (大都,Dàdū), mongoliškai vadintasChanbaliku (t. y. „Chano miestu“). Jis išbuvo Kinijos sostine valdant mongolųJuan dinastijai.
1368 m., išvijus mongolus,Mingų dinastijos pervardintasBeipinu (北平,Běipíng),[4] nes tuo metu Kinijos sostine tapoNankinas.1421 m. Mingai įteisino dvi sostines, ir Pekinas pervardintasBeidzingu, t. y. „Šiaurine sostine“. Mingų laikais Senasis Pekinas įgavo dabartinę struktūrą, buvo sujungtas senasis Dzičengas ir Dadu bei taip atsirado Vidinis ir Išorinis miestai. Netruko suklestėti, gyventojų skaičius perkopė 1 mln. Kartu su Nankinu buvo vienas didžiausių Kinijos miestų. 1644 m. miestą buvo užėmę sukilę valstiečiai, tačiau jau tais pačiais metais juos išstūmėmandžiūrai, pavertę miestą mandžiūrųČingų dinastijos sostine.
Pekinas išsidėstęsDidžiosios Kinijos lygumos šiaurėje. Šiaurėje, šiaurės vakaruose ir vakaruose stūksantys kalnai gaubia miestą ir šiaurinę Kinijos žemės ūkio širdį nuo besidriekiančių dykumos stepių. Šiose kalnų grandinėse pastatytaDidžioji kinų siena, kuria siekta apsisaugoti nuo stepių klajoklių įsiveržimų. Donglingo kalnas, esantis vakarinėje miestą supančių kalnų grandinėje, yra aukščiausia Pekino viršukalnė. Jos aukštis – 2303 m.
Miesto teritorija pietryčių kryptimi teka Čaobaihės,Jundinhės, Jumahės upės (visosHaihės intakai). Mijuno tvenkinys Čaobaihės upės aukštupyje yra pagrindinis miesto vandens šaltinis. Pekine driekiasi dalisDidžiojo Kinijos kanalo.
Būdingas drėgnas ir šiltas klimatas, kuriam būdingos karštos ir drėgnos vasaros. Jas lemia Rytų Azijosmusonas ir dažniausiai šaltos, vėjuotos ir sausos žiemos, kurias lemia didžiulisSibiro anticiklonas.[5]
Didelė oro tarša pasireiškė tankiusmogu. Šiose nuotraukose, darytose 2005 m. rugpjūčio mėn., matyti Pekino oro kokybės pokyčiai.
Oro užterštumas Pekine dieną beveik penkiskart viršijaPasaulio sveikatos organizacijos standartus.[7] Tai vienas labiausiai užterštų pasaulio miestų.[8]
Pekinas padalintas į 16 administracinių rajonų. Jie gali būti skirstomi į istorinį miesto centrą (oranžinė spalva), centrinius naujesnius rajonus (rožinė spalva), artimesniuspriemiesčius (mėlyna spalva) ir tolimesnius priemiesčius (žalia spalva).
Pekino urbanizuotoji dalis užima 6 centrinius administracinius rajonus, iš kurių senasis Pekinas dalinamas į du:Sičengą irDongčengą. Senasis Pekinas yra išplanuotas grynai geometriškai, jame išskiriamas Vidinis miestas ir Išorinis miestas. Kadaise ši dalis buvo apjuosta siena, tačiau ji nėra išlikusi. 2-asis žiedinis kelias juosia senąjį Pekiną, o Metro 2-oji linija žymi senąją Vidinio miesto ribą.
Vidiniame mieste yra imperatoriaus miesto kompleksas (pietinė siena su vartais beiTiananmenio aikštė), kurio centras –Uždraustasis miestas, t. y. Imperatoriaus rūmai (XV a. pradžia; dabartinis Guguno muziejus). Visos Vidinio miesto dalys sujungtos griežta rūmų, šventyklų ir kitų statinių sistema, kurie tam tikra tvarka išdėstyti iš pietų į šiaurę. Imperatoriaus miesto komplekse taip pat yraTaimiao šventykla („Protėvių paminėjimo šventykla“, pastatyta 1420 m., perstatyta 1544 m.), „Trijų jūrų“ parkai, tarp jų –Beihajaus parkas prie Beihajaus ežero kranto ir jame esančioje saloje; čia yraBaita pagoda („Baltoji pagoda“, 1651 m.). Pekino administracinis ir politinis centras yra Tiananmenio aikštė, kurios vakaruose ir rytuose ir Kinijos liaudies deputatų rūmai,Kinijos revoliucijos muziejus, Kinijos istorijos muziejus (abudu pastatyti 1959 m.).
Išoriniame mieste yraDangaus šventykla (1420–1530 m., perstatyta XVIII–XIX a.).
Aplinkui senąjį Pekiną išsidėstę keturi miesto rajonai, kurie neseniai buvo priemiesčiai, tačiau plečiantis miestui buvo sparčiai urbanizuoti. Tai yraHaidianas,Čaojangas,Fengtajus irŠidzingšanas. Jie su senuoju Pekinu yra sujungti metro sistema.
2013 m. Pekino gyventojų skaičius savivaldybėje siekė 21,15 mln., iš kurių 18,25 gyveno miesto gyvenvietėse ir priemiesčiuose, 2,9 mln. – kaimo vietovėse. Miesto gyventojų skaičius nuolat auga. Nuo 1982 m. gyventojų skaičius pagausėjo daugiau nei dvigubai. Pekinas pagal gyventojų skaičių miesto gyvenvietėse yra trečias pagal dydį poČongčingo irŠanchajaus.
2010 m. surašymo duomenimis, beveik 96 % Pekino gyventojų yrahaniai. Iš 800 000 sostinėje gyvenančių tautinių mažumų skaitlingiausimandžiūrai (336 000),hujai (249 000),korėjiečiai (77 000),mongolai (37 000) irtudziai (24 000).
.jpg)
