Pasninkas – religinioasketizmo forma – tam tikrą laiko tarpą trunkantis susilaikymas nuo kai kurių gėrimų bei maisto produktų, pramogų.
Religijose pasninkas reiškia žmogaus norą susitaikyti suDievu, išvengti artėjančios bausmės arba gailėjimąsi dėl padarytos žalos.Judaizme pasninko metu žydai susilaikydavo nuo maisto bei vandens nuosaulėtekio iki saulėlydžio, taip pat susilaikydavo nuo linksmybių, vengdavo praustis, nenaudodavo kvepalų ir ilgai melsdavosi, laikydamiesiskaistumo. Krikščionių pasninkąIII a. pradėjo reguliuoti Bažnyčia. Būna trumpieji (pvz.,penktadieniais) ir ilgieji pasninkai – priešvelykinėgavėnia, prieškalėdinisadventas.Protestantai, neskaitantanglikonų, privalomo pasninko neturi.[1]
Keletas mokslinių tyrimų rodo, kad pasninkavimas gali turėti teigiamos įtakosširdies ligų rizikai sumažinti ar padėti sumažinti kūno riebalų kiekį.[2] Taip pat derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingos kultūros naudoja skirtingus pasninko dietos apibrėžimus, tad mokslinių tyrimų rezultatai taikomi ne pasninkui abstrakčiai, o konkrečiu tyrimu tirtai pasninko formai.
