 | Šiam straipsniui ar jo daliaitrūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdamitinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Senovės Irano regionas Parta 𐎱𐎼𐎰𐎺 | |
|---|---|
 | |
| Šalis | šiaurėsIranas |
| Tautos | partai |
| Kalba | partų kalba |
| Valstybės | Partų imperija (247 m. pr. m. e.–224 m.) |
| Miestai | Hekatomfilai |
| Vėlesnis pav. | Chorasanas |
 | |
| Senovės Irano regionai: Persija,Medija,Hirkanija,Parta,Margiana,Baktrija,Sogdas,Chorezmas,Arija,Arachosija,Drangiana,Gedrosija | |
Parta (senovės persų kalba: 𐎱𐎼𐎰𐎺,Parthava) arbaPartija – senovės Persijos regionas dabartiniame šiaurės rytųIrane ir pietųTurkmėnijoje. Jam pavadinimą davė vietoje gyvenusi pusiau klajoklė tautaparnai arbapartai. Didžiausi regiono miestai buvoNišapūras,Hekatomfilai ir kt.
Islamo laikais Parta buvo įjungta į didesnįChorasano regioną ir suprantama kaip šiaurės vakarinė jo dalis. Pagal svarbiausią miestą dar buvo vadinamaNišapūro regionu.
Parta apėmė didelį kalnuotą regioną dabartinioIrano šiaurėje. Šiaurėje ją ribojoKopetdagas, kuris skyrė nuo dykumingų sričių, gyvenamųsakų. Pietuose jį supoDešte Keviras. Vakaruose siekėsi su derlingaMedija, o šiaurės vakaruose perėjo įHirkaniją. Šiaurės rytuose buvoMargiana, o pietryčiuose –Arija.
Partos regiono gyventojai partai (parnai) buvoskitų kilmės klajokliai, kuriuos asirai vadinoAshkuz. Apie juos žinoma nedaug, mažai išliko jų pačių literatūros, netgi diskutuojama dėl to, koks buvo jų savivardis. Svarbiausias šaltinis – kitų šalių istorija, monetos ir įrašai. Išliko keletas partams skirtų fragmentų graikų istorikų raštuose (Apolodoro iš Artemitos,Izidoro iš Charakso).
Parta buvo nereikšmingas regionas iranėnų pasaulio pakraštyje. Vienas pirmųjų jo paminėjimų (kaipPartakka) buvoVII a. pr. m. e.asirų dokumentuose. Nėra tikrai žinoma, bet spėjama, kad regionas priklausėMedų imperijai. NuoVI a. pr. m. e. jis prijungtas prieAchemenidų imperijos. Pirmasis tikras jo paminėjimas yra Behistūno įraše, datuojamame apie520 m. pr. m. e., kaip vienas iš Achemenidų padalinių.Herodotas mini, kad jo mokama duoklė buvo labai maža.
Aleksandras Didysis pasiekė regioną savo žygių metu330 m. pr. m. e. Tuo metu regiono vietininkas buvoPhrataphernes, kuris čia paliktas valdyti. Vėliau,valdantSeleukidams, Parta buvo traktuojama kaip atskirasatrapija, čia buvo skiriami graikų vietininkai.247 m. pr. m. e. Seleukidų imperiją ištikus krizei, vietossatrapas Andragoras paskelbė nepriklausomybę (kaip tą padarėBaktrijos satrapija rytuose). Apie238 m. pr. m. e. valdžią regione užėmė vietos parnų vadasAršakas I. Taip įsitvirtino vietinės kilmėsAršakidų dinastija.
Ankstyvaisiais Aršakidų viešpatavimo laikais regionas patyrė invazijas iš įvairių pusių: jį susigrąžinti siekė Seleukidai, bandė užkariautiGraikų-baktrų karalystė, be to veržėsi klajokliaisakai,mesagetai irtocharai iš šiaurės. Aršakidų valdovuiMitridatui (171–138 m. pr. m. e.) pavyko atkurti stabilumą regione ir pradėti savo valstybės ekspansiją. Taip parnai sukūrė milžinišką imperiją, klestėjimo laikais apėmusią taip pat ir dabartiniųArmėnijos,Irako,Gruzijos,Turkijos,Sirijos,Pakistano irAfganistano regionus irPersų įlankos pakrantes.
Aršakidams sukūrus imperiją, jos kultūrinis ir politinis centras buvo perkeltas į patogesnę vietą istoriniameMedijos regione. Tai lėmė Partos regiono reikšmės sumažėjimą. Žlugus imperijai, regioną nukariavo kita persiška dinastija –Sasanidai, kurie čia viešpatavo ikiVII a. Sasanidų imperijoje Partos regionas dar labiau prarado reikšmę ir buvo administruojamas kaipChorasano (Rytų ketvirčio) dalis. Nepaisant to, partų diduomenė išsaugojo savo reikšmę valstybės valdyme.
VII a. Sasanidų imperiją nukariavus Kalifatui, pradėta regiono islamizacija. Regionas pradėtas traktuoti kaip Chorasano dalis.
| ||||||||||
