Panamos vietiniai gyventojai buvo daugiausiai indėnaikunai,gvaimiai irčokai, regionas buvo veikiamasčibčų kultūros. Kunai kitados šiame krašte turėjo didelę galią ir plaukiodamikanojomis prekiavoKaribų jūros pakrantėje. Didieji vadai buvo nešiojamihamakais. Šiuo metu kunai gyvena mažuose kaimeliuose ir verčiasi tik išžemdirbystės.
Paminklas Vaskui de Balboa
1501 m. Panamos sąsmauką pasiekė pirmasis europietis –Rodrigas de Bastidas.1502 m. pakrantę pasiekėKristupas Kolumbas ir įkūrė Darjeno gyvenvietę.1513 m. Panamos kolonizaciją pradėjoVaskas Nunjesas de Balboa – jis pasiekė Ramiojo vandenyno pakrantę, tapo Santa Marijos kolonijos valdytoju. Jį pakeitęsPedrariasas Davila išnaikino konkistai besipriešinusius indėnus. Kolonijiniu laikotarpiu Panama buvo svarbus prekybinis mazgas, jungęsPeru vicekaralystę ir Karibų jūrą. Kraštas dažnai buvo puldinėjamas piratų. Likę indėnai pasitraukė į džiungles, todėl buvo atgabenta vergų, tačiau ir jų nemažai pabėgo iš vergijos ir kūrė gyvenvietes džiunglėse.
1821 m. Panama, kaipDidžiosios Kolumbijos dalis, tapo nepriklausoma nuo Ispanijos. Ji sudarė Sąsmaukos departamentą. Panama kelis kartus bandė atsiskirti nuo Kolumbijos, bet tai jai, su JAV įsikišimu, pavyko padaryti tik1903 m. Dėl to Panama leido JAV iškasti ir eksploatuotiPanamos kanalą. Kanalą dešimt metų statė 40 000 darbininkų, jis buvo atidarytas1914 m. Ilgą laiką šalis buvo valdoma korumpuotų oligarchų. Vėliau į šalies valdymą ėmė kištis armija, organizavo perversmus.1968 m. į valdžią įžengė JAV palaikomaOmaro Torichoso diktatūra. Po jo mirties šalį valdė generolasManuelis Noriega, kurio valdymo metais klestėjo narkotikų prekyba, pinigų plovimas, korupcija. Noriega buvo remiamasCŽV, nes tiekė ginklus grupuotei „Kontras“, kovojusiai prieš socialistinę Nikaragvos valdžią. Tačiau pasikeitus politinei situacijai JAV nustojo remti Noriegą ir1989 m. jį pašalino savavališkai įsiveržę į Panamą.
XX a. pab. į šalį grįžo demokratinis valdymas, pradėta kovoti prieš korupciją, socialinę nelygybę. 1999 m., po 20 metų pereinamojo laikotarpio, kanalas buvo atiduotas Panamai.
Panama padalinta į 10 provincijų. Indėnų gyvenamose teritorijoje sudarytos autonominės komarkos: 3 iš jų yra provincijų lygmens, o 2 įeina į kitų provincijų sudėtį.
Panamos valstybė įsikūrusi siaurojePanamos sąsmaukoje tarp Karibų jūros rytuose ir Ramiojo vandenyno vakaruose. Šalis yraŠiaurės Amerikos žemyne, nors kartais teritorija, esanti į pietus nuo Panamos kanalo, jau priskiriamaPietų Amerikai. Šalies paviršius kalnuotas – per Panamą driekiasiKordiljerų kalnagūbriai:Talamankos Kordiljera,Centrinė Kordiljera ir kt. Aukščiausia šalies vieta yraBaru ugnikalnis (3475 m). Šalyje stūkso dar keli ugnikalniai, tačiau visi nebeaktyvūs.
Panamos kranto linija vingiuota, su daug įlankų ir lagūnų, pietuose išsikišaAsuero pusiasalis. Šalies pakrantėse gausu salų –Panamos įlankoje išsidėsčiusiosPerlų salos, žymios ten randamais perlais, pietvakariuose yra nemažaKoibos sala, paskelbta gamtos rezervatu ir įtraukta į UNESCO pasaulio paveldą, Karibų jūros pakrantėje išsibarsčiusios smulkiosSan Blaso salos.
Šalies paviršių raižo daugybė trumpų, bet vandeningų upių ir upelių. Dauguma jų laivybai netinkamos, slenkstėtos, o žemupiuose sudaro pelkėtas deltas. Svarbiausia šalies upė yraČiagresas; ji yra patvenkta ir sudarytas didelis dirbtinisGatuno ežeras. Kitos ilgesnės upės yra Tuira, Bajanas (sudarytas Bajano tvenkinys), Čukunakė, Siksaola.
Panamosklimatas tropinis, būdingi karšti ir drėgni orai. Visus metus oro temperatūra laikosi apie 25–30 °C, tik kalnuose vėsiau. Ramiojo vandenyno pakrantėje dėlbrizų oras kiek gaivesnis nei Karibų jūros pakrantėje. Per metus iškrenta nuo 1300 iki daugiau nei 3000 mm kritulių (drėgniausia rytuose).Liūčių laikotarpis paprastai tęsiasi nuo gegužės iki lapkričio. Norsperkūnijos dažnos, tačiau šalis yra toliau nuo įprastouraganų kelio.
Apie 40 % Panamos ploto dengiadrėgnieji atogrąžų miškai – daugiau kaip 2000 atogrąžų augalų rūšių buveinė. Jūrų pakrantėse vešimangrovių sąžalynai. Sausesniuose rytuose plyti savanos, krūmynai. Ypač turtinga bioįvairove pasižymi šalies rytuose esanti sunkiai įžengiama, retai apgyvendintaDarjeno sritis. Ten įkurtasDarjeno nacionalinis parkas (pasaulio paveldo objektas).
Turėdama kanalą, Panama yra tarptautinės prekybos kryžkelė. Jos ekonomikai labai svarbus pelnas išPanamos kanalo ir iš laisvosios prekybos zonos, esančios apibus jo. Nuo1970 m. Panama – vienas iš pasaulio finansų centrų, jos neapmokestinama bankininkystė traukia investuotojus iš viso pasaulio. Be to, Panama turi vieną didžiausių prekybos laivynų pasaulyje. Dauguma su Panamos vėliava plaukiojančių laivų priklauso užsienio kompanijoms.
Panamos klimatas karštas ir drėgnas, žemė derlinga todėl šalies žemdirbiai beveik aprūpina valstybę maisto produktais. Pagrindinės žemės ūkio kultūros –ryžiai,kukurūzai irpupelės, eksportui auginamibananai,kavos pupelės ircukranendrės. Svarbi eksporto prekė –krevetės.
2010 m. Panamoje gyveno 3,4 mln. gyventojų. Dėl buvimo prekybos kelių kryžkelėje Panamoje susidarė labai marga etninė/rasinė sudėtis. Pusę šalies gyventojų (50,1 %, 2000 m.) sudarometisai.Juodaodžiai irmulatai drauge sudaro 22 % panamiečių. Vietiniai šalies gyventojaiindėnai sudaro 6,7 % (emberai,vounanai,gvaimiai,kunai,nasai,bribriai).Baltieji sudaro 8,6 % gyventojų (daugiausia ispanų kilmės),azijiečiai 5,5 % (ypačkinai), kiti 7,1 %.
93 % šalies gyventojų gimtoji kalba yra ispanų. Tarp juodaodžių, dalies indėnų populiarianglų kalba ir jos kreoliniai dialektai.
Daugiau nei pusė Panamos gyventojų susitelkę siaurame ruože aplink Panamos kanalą tarp Panamos irKolono miestų. Taip pat tankiau gyvenami šalies pietvakariai. Karibų jūros pakrantė ir Darjeno sritis gyvenama labai retai.
Panamoje būdinga Lotynų Amerikos kultūra su stipria Karibų kultūros įtaka. Paplitę muzikos ir šokio stiliai yraregis,salsa,regetonas,džiazas,bliuzas,pop muzika. Panamos indėnai žymūs savo išvystytaistekstilės (mola audimas), medžio raižybos, keramikos, kaukių gamybos amatais. Tradicinis panamiečių moterų drabužis vadinamaspoljera.
Tarpusavio diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. lapkričio 19 d. Šiuo metu Lietuvoje Panamą atstovaujaVaršuvoje reziduojantis ambasadorius Enrique Antonio Zaraku Linaresu, o Panamoje veikia Lietuvos garbės konsulatas, vadovaujamas Danos Brazdžiūnaitės de Gondola (2018 m. duomenys). Plėtojami ekonominiai ryšiai, per 2017 m. Lietuvos Respublika į šią valstybę eksportavo prekių už 10,6 mln. eurų.[2][3]
.svg)
.jpg)
