Pakistanas (urd.پاکستان =Pākistān,angl.Pakistan), oficialiaiPakistano Islamo Respublika (urd.اِسلامی جمہوریہ پاكِستان =Islāmī Jumhūriyah Pākistān,angl.Islamic Republic of Pakistan) – valstybėPietų Azijoje. Vakaruose ribojasi suIranu, šiaurėje ir šiaurės vakaruose – suAfganistanu, šiaurės rytuose – suKinija, rytuose ir pietryčiuose – suIndija. Pietuose Pakistanas prieina prieArabijos jūros. Šalies sostinė yraIslamabadas, o didžiausias miestas –Karačis.
Pakistanas kaip atskira valstybė sukurtas1947 m.rugpjūčio 14 d., padalinus buvusiąBritanijos Indiją. Iki tol per visą istoriją šalies teritorija buvo svarbi zona tarp dviejų civilizacijų –Indų civilizacijos rytuose irPersų civilizacijos vakaruose. Dėl to rytinės dykumingos lygumos, drėkinamosIndo upės (istoriniaiPandžabo irSindo regionai) vystėsi veikiamos Indijos kultūros, o vakariniai kalnuoti regionai (istoriniaiBeludžistano irPuštunistano regionai) – veikiami senovės persų, o vėliau islamiškosDidžiojo Irano kultūros.
Indo baseine jau III tūkst. pr. m. e. susiformavoIndo slėnio civilizacija, viena iš didžiųjų pasaulio civilizacijų, kurios prekybiniai ryšiai ir kultūrinė įtaka siekė tuometinęMesopotamiją irIndijos subkontinentą. II tūkst. pr. m. e. civilizacijai nunykus, Indijos kultūriniai centrai persikėlė toliau į rytus, įGango upės baseiną dabartinėje Indijoje. Indijos kultūros įtakoje dabartinio šiaurės Pakistano teritorijoje I tūkst. pr. m. e. viduryje suklestėjo galingaGandharos valstybė.
Nuo III a. pr. m. e. Pakistano teritorija ėjo iš rankų į rankas tarp įvairių imperijų, kilusių arba iš Indijos, arba iš Irano. Iš pradžių teritorija atitekoMaurjų imperijai (iš Gango slėnio), vėliau –indo graikams (iš vakarų),indo-skitams (išSakastano),indo-partams. Galiausiai pirmaisiais mūsų eros amžiais teritorijoje įsigalėjoKušanų imperija, kilusi išBaktrijos, kurioje suklestėjoBudizmas. Visų šių karalysčių kultūrinis ir politinis centras buvo Gandharos regione dabartiniame šiaurės vakarų Pakistane.
Po klajoklių genčių kontrolės V–VI a. Pakistano teritorija vėl kultūriškai suskilo: vakarines dalis kontroliavo musulmoniškasKalifatas, o rytines – hinduistinėsSindho irPandžabo valstybės. Nuo X a. musulmonai vis agresyviau veržėsi į vakarinį Pakistaną ir toliau į Indijos subkontinentą. Tai buvoGaznevidų,Guridų dinastijos,Delio sultonatas (XIII–XV a.),Timūridų valstybė,Mogolų imperija (XVI–XVIII a.),Duranių imperija (XVIII–XIX a.). Šių musulmoniškų dinastijų valdymo metu vakariniame Pandžabe ir Sinde galutinai įsigalėjoIslamas, sumišęs su vietinėmis Indijos tradicijomis.
Nuo XIX a. vidurio Pakistano teritorijas nukariavoBritų Indija, užimdama Sindhą, Pandžabą ir daug vėliau – vakarines teritorijas. Valdant britams, būsimąjį Pakistaną sudarė daug smulkių feodalinių valstybėlių. 1947 m. išsivadavimo iš Britų imperijos metu, Britų Indija buvopadalinta. Į naujai sukurto Pakistano sudėtį pateko daugiausia musulmonų apgyvendintos britų Indijos dalys, o hinduistų ir kitų grupių apgyvendintos dalys, taip pat daugiausia islamiškasKašmyras atiteko dabartinei Indijai. Dėl to kilo iki pat dabar tebesitęsiantisKašmyro konfliktas.
Iki 1956 m. Pakistanas buvoBritų sandraugos šalimi. Jam taip pat priklausėRytų Pakistanas (dabartinisBangladešas), kuris nepriklausomybę paskelbė1971 m. PoIrano revoliucijos Pakistane įsitvirtino politinisislamizmas, su pertrūkiais vykdyta krašto islamizacija. Nuo 2008 m. šalis dar kartą pasuko demokratizacijos keliu.
Pakistanas yra demokratinė parlamentinė federacinė respublika su nurodyta valstybine religija –islamu. Pirmoji konstitucija buvo priimta1956 m., tačiau atšauktaAjub Khano1958 m., kuris šią1962 m. pakeitė nauja, antrąja. Baigtinė ir visapusiška konstitucija buvo priimta1973 m. sustabdytaZia ul Hako1977 m., tačiau vėl įsigaliojusi1985 m. Konstitucija šalyje yra pats svarbiausias dokumentas, kurio principais remiasi dabartinė valdžia.
Nuo pat šalies nepriklausomybės Pakistanas siekia balanso santykiuose su kitomis valstybėmis.[7] Pakistanas yra itin artima Kinijos sąjungininkė.[8] Šalis taip pat aktyviai bendradarbiauja su JAVkovoje su terorizmu nuo pat2004 m.[9] Pakistano užsienio politika ir strategija remiasi ekonominiu pragmatiškumu ir siekio užkardyti grėsmes nacionaliniam identitetui ir teritoriniam vientisumui bei santykių su kitomis musulmoniškomis valstybėmis plėtra.[10]
Lietuva ir Pakistanas diplomatinius santykius užmezgė 1994 m. gegužės 31 d., nors neoficialūs santykiai siekia XIX a. antrąją pusę.1999 m.rugsėjo 27 d. pasirašytas, o2003 m. ratifikuotas susitarimas dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo.[11] Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Turkijoje, Pakistanui – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Lenkijoje. Trakų rajone veikia Pakistano generalinis garbės konsulatas, o Islamabade – Lietuvos garbės konsulatas.
Remiantis 2021 m. atliktais skaičiavimais, Pakistano ginkluotosios pajėgos yrašeštosios pagal dydį pasaulyje pagal aktyvios tarnybos karinio personalo skaičių (apie 651 800 karių ir 291 000 sukarintų darbuotojų).[12]
Įkūrus Pakistaną jame buvo dvi dalys,Vakarų Pakistanas irRytų Pakistanas, vėliau tai buvo performuota Vakarų Pakistaną išskaidant į nuo Indijos laikų likusias tradicines kiek paredaguotas provincijas. Rytų Pakistanas taip pat tapo provincija, bet vėliau paskelbė nepriklausomybę kaipBangladešas.
Pakistanas yraPietų Azijoje,Arabijos jūros pakrantėje. Šalies gamtovaizdžiai labai skirtingi – šiaurėje stūkso aukščiausi pasaulyje kalnų masyvai:Himalajai,Karakorumas,Hindukušas. Juose yra iškilęs aukščiausias šalyje ir antras pagal aukštį pasaulyje kalnas –K2, dar vadinamas Godvino-Osteno kalnu (8611 m). Vakaruose ir pietvakariuose iškilęIrano kalnyno pakraščiai – Beludžistano kalnynas,Suleimano kalnai,Kyrtharas,Makranas. Beveik visą rytinę Pakistano dalį užima derlingaIndo-Gango lyguma, nuo kalnų atskirta plačia priekalnių juosta (Šivalikas ir kt.). Pietrytinę ir pietinę Pakistano dalį užimaTaro dykuma.
Pakistanoklimatas musoninis, daugiausia tropinis, šiaurės vakaruose – subtropinis. Lygumose vidutinė sausio temperatūra vyrauja apie 12-16 °C, liepą – 30-35 °C, aukštikalnėse žiemą būdingi šalčiai žemiau -20 °C, vasarą pasitaikošalnų. Lygumose vidutiniškai iškrenta 100–400 mm kritulių, kalnuose – vietomis virš 1000 mm. Dauguma kritulių iškrenta vasarosmusono metu, tuomet dažni didelipotvyniai.
Svarbiausia šalies upė –Indas, į jį sutekaSatledžas,Pandžnadas,Kabulas,Gilgitas,Činabas ir kt. Upėms būdingas musoninis režimas – smarkus potvyniai vasarą bei vandens lygio kritimas žiemą. Kalnuose yra nedidelių ledyninių ežerų.
Būdinga dykumų ir pusdykumių augmenija, vietomis yrasavanų. Kalnuose yra kserofitinių krūmynų, ąžuolų ir spygliuočių medžių miškų (šalies miškingumas – 3 %).
XIX a. britų pastatytas laikrodžio bokštasFaisalabade
Apie 50 % šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Auginami kviečiai, ryžiai, medvilnė, cukranendrės, tabakas, taip pat galvijai ir avys.
Šalyje yra tekstilės pramonė, perdirbama nafta, apdirbami metalai, gaminami cementas ir trąšos.
Pakistanas importuoja naftą, įvairius įrengimus, transporto įrangą, chemikalus. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yraEuropos Sąjungos šalys,JAV,Japonija,Kinija.
Pakistano ekonomika perėjo išpagrįstos žemdirbyste į paremtą paslaugų sektoriumi. 2015 m. pirminis sektorius sudarė 20,9 % šaliesBVP. Nepaisant to, anot Jungtinių TautųMaisto ir žemdirbystės asociacijos, 2005 m. kviečių produkcija šalyje sudarė 21 591 400 tonų, o tai yra daugiau nei visaAfrika (20 304 585 tonos) ir beveik tiek pat, kiek visaPietų Amerika (24 557 784 tonos).[13] Didžioji dalis gyventojų, tiesiogiai ar ne, yra susiję su šiuo sektoriumi.
Reikšingą šio sektoriaus dalį užimatekstilės pramonė. Pakistanas yra aštuntas didžiausias tekstilės dirbinių importuotojas Azijoje. Tai sukuria 9.5 % šalies BVP ir sukuria 15 mln. darbo vietų. Pakistanas yra ketvirtas pagal dydį vilnos gavėjas.[14]
Pramonės sektorius sukuria 19,74 % šalies BVP ir 24 % darbo vietų šalyje. Sektoriuje dominuoja stambios gamyklos (sudaro 12,2 % visos šalies BVP). Šalyje auga cemento pramonė dėl paklausosAfganistane ir statybų sektoriaus šalies viduje. 2013 m. Pakistanas eksportavo 7 708 557 tonas cemento.[15] 2012–2013 m. cementro pramonė šalyje tapo pelningiausiu ekonomikos sektoriumi.[16]
2020 m. gegužės duomenimis, Pakistane internetu naudojosi 82 mln. gyventojų – t. y., internetu besinaudojančiųjų skaičius buvo devintas pagal dydį visame pasaulyje.[17][18]
2016 m. spalio mėn. Pakistanas pagamino 1 135 megavatų atsinaujinančios energijos. Iki 2025 m. pagaminamos atsinaujinančios energijos kiekį siekiama pakelti iki 10 000 megavatų.[19]
2014–2015 m. duomenimis paslaugų sektorius sudaro 58,8 % BVP ir yra tapęs pagrindiniu šalies ekonomikos varikliu.[20] Paslaugų sektoriaus dalis BVP auga sparčiausiai ir šis sektorius išlieka svarbus kitiems dviems sektoriams.[21]
Pakistanas yra penkta pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė, pasižyminti dideliu gyventojų skaičiaus augimu (1990–2008 m. siekė 54 %). Didžioji dauguma gyventojų susitelkę derlingame Indo slėnyje (Indo-Gango lygumos dalis), kur gyventojų tankumas viršija 300 žm./km² ir kur įsikūrę beveik visi didžiausi Pakistano miestai. Retai gyvenamas kalnuotasis Gilgitas-Baltstanas bei dykumos šalies pietvakariuose.
Badšahio mečetė Lahore yra viena iš didžiausių mečečių pasaulyje
Pakistano valstybinė religija –islamas.[22] Tikėjimo laisvę garantuojaPakistano konstitucija, suteikianti visiems savo piliečiams teisę praktikuoti ir skelbti savo tikėjimą, jei tik tai neprieštarauja viešajai tvarkai, teisei ir moralei.[23]
Visi musulmonai sudaro 96,47 % šalies gyventojų. Be hinduizmo ir krikščionybės šalyje gerokai kuklesniais mastais išpažistamisikhizmas,budizmas,džainizmas, oparsų mažuma –zoroastrizmą. Savą religiją ir tapatybę turi itin negausi šalyjekalušų mažuma.[24]
Pakistano kultūra susiformavo veikiant Indijos, Persijos, arabų kultūroms. Socialinė santvarka gan patriarchalinė, bendruomeninė (ypač kaimuose). Nuo Pakistano kultūros gan skirtinga šalies šiaurės aukštikalnių (Gilgito-Baltistano) gyventojų kultūra, kuri artimesnėtibetiečių kultūrai.
Pakistanas turi senas literatūrines tradicijas. IkiXIX a. tai buvo daugiausiapoezija, religiniai, mistiniai, visuomeniniai tekstai. Britų valdymo laikais ėmė rastis vakarietiškos literatūros rašytojų. Iškiliausiu šalies poetu laikomasMohamadas Ikbalas, kuris buvo viena svarbiausių asmenybių Pakistano nepriklausomybės judėjime. Žymiausias šiuolaikinės pakistaniečių literatūros atstovas yraFaizas Ahmadas Faizas.
Pakistanas turi gausų architektūros paveldą – Indo slėnio civilizacijos miestų liekanas (Mohendžo Daras,Harapa,Kot Didžis ir kt.), graiko-budistinės architektūros pavyzdžių (Tachti Bahis), gausų tradicinės islamo architektūros, ypač Mogolų eros, paveldą (Badšahio mečetė,Lahoro tvirtovė,Vazir Chano mečetė). Kolonijiniais laikais buvo statomi labiau europietiškos architektūros funkciniai statiniai, o šiuolaikinės Pakistano architektūros šedevru laikomaFaisalo mečetė Islamabade.
Pakistano muzika įvairialypė. Vienas labiausiai reprezentacinių šalies muzikos stilių yra sakralinėsufijų muzikaQawwali, kurios žymiausias atstovas –Nusratas Fate Ali Chanas. Kitas tradicinis poetinis-religinis muzikos stilius yragazelis. Iš šiuolaikinės muzikos populiari pop muzika (ypačBolivudo muzika),hip-hopas,rokas.
↑Shahi, Abdul Sattar; foreword by Agha (2013).Pakistan's Foreign Policy, 1947–2012: A Concise History (3rd leid.). Karachi: Oxford University Press, Shahi.ISBN978-0-19-906910-1.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
↑Simons, Gary F.; Fennig, Charles D., eds. (2017).„Pakistan – Languages“.Ethnologue: Languages of the World (20th leid.). Suarchyvuotasoriginalas 2017-09-02.
.jpg)
