Otas Diksas gimė1891 m.gruodžio 2 d. Untermhause prieGeros miesto Tiuringijoje. 1905−1909 m. dirbo ir mokėsi pas vietos tapytoją dekoratorių. 1910−1914 m. mokėsi Dresdeno amatų ir meno mokykloje. Otas Diksas buvo paveiktasV. van Gogo parodos 1911 m.Dresdene, ekspresionistinės „Tilto“ tapytojų grupės kūrybos irfuturistų idėjų. 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui O. Diksas tarnavo artilerijos dalinyje, 1915 m. rezidavoBaucene, kur sukūrė savo draugų kareivių portretų. O. Diksas pats pasisiūlė į kulkosvaidininkų dalinį, kad pakliūtų į frontą. Senatvėje rašė: „aš norėjau tai padaryti, aš buvau toli gražu ne pacifistas“. Karo įspūdžiai įkvėpė O. Diksą serijai paveikslų. Po karo O. Diksas išvystė savo dailės koncepciją, kurią vadino „antitapyba“ − kažkuo „neutraliu, objektyviu, beemocišku“. Jis rėmėsi vokiečių renesanso tapytojų kūriniais, ypačHans Baldung Grien.
1922−1925 m. O. Diksas studijavoDiuseldorfo dailės akademijoje. 1922 m. pradėjo dirbti ties garsiausiu savo paveikslu „Apkasai“. Paveikslą kitais metais įsigijo Kelno Wallraf-Richartz muziejus už didelę 10 000 markių sumą. 1925 m. „Apkasai“ buvo eksponuoti Berlyne ir sukėlė pasipiktinimo reakciją, buvo traktuoti kaip dailininko puolimas prieš Vokietijos militarizmą. Kelno muziejus paveikslą pardavė ir jis buvo 1930 m. įsigytas Dresdeno muziejų.Nacionalsocialistai konfiskavo paveikslą ir jis buvo vienas „degeneracinio meno parodos“ 1937 m. svarbiausių eksponatų. Po to paveikslas dingo ir jo likimas nežinomas iki šiol. Šis kūrinys išgarsino O. Diksą. 1924 m. jis paruošė 50ofortų seriją „Karas“. Nuo 1927 iki 1933 m. jis profesoriavo Dresdeno dailės akademijoje, kai atėjus į valdžią nacionalsocialistams buvo iš jos pašalintas. O. Diksas vaizdavo morališkai smukusią, dekadentiškąVeimaro respublikos visuomenės gyvenimą, naktinio Berlyno scenas, prostitutes. 1931 m. buvo išrinktas Prūsijos akademijos nariu Berlyne, iš kurios nacių irgi pašalintas.
Po 1933 m. O. Diksui buvo uždrausta eksponuoti Vokietijoje, 1935 m. įvyko jo darbų parodosNiujorko šiuolaikinio meno muziejuje ir Karnegio institutePitsburgeJAV. 1938 m. 260 O. Dikso kūrinių buvo pašalinti iš Vokietijos muziejų, įvyko jo paroda Ciuriche. Dailininkas gyveno kaimo vietovėse prieKonstanco ežero, buvo pradėjęs tapyti peizažus, betgestapas jį įtarinėjo ir 1939 m. O. Diksas buvo trumpam suimtas. 1945 m. dailininkas, kuriam buvo virš 50 metų, buvo mobilizuotas į pralaiminčią Vokietijos armiją Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pateko į karo belaisvių stovykląKolmare (Elzasas), iš kurios 1946 m. paleistas. Tuo metu jo stilius pasikeitė į ekspresionistinį. Vėlyvoje kūryboje atsirado religinių motyvų. Po karo dailininkas gyveno Hemenhofeno kaime (Gajenhofenas), lankėsi Dresdene. 1967 m. viešėdamas Graikijoje O. Diksas patyrė dalinį paralyžių, nebevaldė kairės rankos. Otas Diksas mirė 1969 m. liepos 25 d.Zingeno miesto ligoninėje Vokietijoje. Palaidotas Hemenhofeno kaimo kapinėse prie Konstanco ežero.
