Eugenijus (1865−1947), Nerke hercogas, buvo vienas žymiausių Švedijos tapytojų.
Kai tėvas mirė1859 m., jis tapo pirmuoju eilėje į sostą, nes jo vyriausias brolis karaliusKarolis XV neturėjo vaikų. Jo vyresnis brolis princas Gustavas mirė1852 m.
Oskaro II karūnacijaOskaro II žmona Sofija Vilhelmina Nasau
Oskaras II tapo karaliumi1872 m.rugsėjo 18 d., o karūnuotas buvo1873 m.liepos 18 d.Trondheime, Nidaroso katedroje. Nors vyriausybė buvo įsikūrusi Švedijoje, Oskaras II išmoko kalbėti norvegiškai ir iš pradžių suprato kokie sunkumai iškyla valdant dviejų šalių uniją.
Taikus Norvegijos-Švedijos unijos panaikinimas1905 m. įvyko dėl karaliaus takto ir kantrybės. Norvegijos parlamentas jį nukarūnavo 1905 m.birželio 7 d., o jis pats atsisakė sostospalio 26 d. Tačiau jis neleido jokiam švedų princui tapti Norvegijos karaliumi. Santykiai tarp šalių pasitaisė iki jo mirties1907 m.gruodžio 8 d.
1889 m., prašomas Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir JAV, Oskaras II paskyrė vyriausiąSamoa teisėją, jo paprašė vėl įsikišti į Samoa reikalus1899 m.
1897 m. Oskarui II buvo suteikta teisė paskirti penktą arbitrą Venesuelos klausimo, jei jo prireiktų. Jis buvo arbitras Anglų-amerikiečių sutartyje, kurią panaikino JAV senatas. Oskaras II įgijo daug draugų Britanijoje, kai jis parėmė Antrąjį Būrų karą (1899–1902 m.), kai visuomenės nuomonė buvo jam nepalanki.
Karalius įkūrė premjero postą, pirmuoju ministru pirmininku tapoLouis De Geer. Žymiausias iš Oskaro II ministrų buvoErik Gustaf Boström, kuriuo karalius labai pasitikėjo.
Šiame straipsnyje įtrauktas tekstas iš leidinio dabar esančiameviešo naudojimo režime: Chisholm, Hugh, red. (1911). „Oscar II.“.Encyclopædia Britannica (anglų).20 (11-as leid.). Cambridge University Press. p. 346.
