| OpenSUSE | |
|---|---|
 | |
 openSUSE 15.0 su modifikuotaGNOME Classic aplinka | |
| Kūrėjas | openSUSE projektas |
| OS šeima | Linux |
| Kodo modelis | Laisvoji programinė įranga |
| Paskutinė versija | Leap 15.5[1] / 2023 m. birželio 7 d. |
| Branduolio tipas | Monolitinis branduolys |
| Licencija | GPL ir įvairios kitos Laisvosios Licencijos |
| Svetainė | www.opensuse.org |
openSUSE – openSUSE projekto bendruomenės kuriamasLinux platinamasis paketas, kurį remiaSUSE Linux ir kitos kompanijos.
openSUSE projektas siekia šių tikslų[2]:
Kaip ir dauguma kitų distribucijų, openSUSE pateikia tiek numatytąją grafinę naudotojo sąsajos (GUI), tiek komandinės eilutės sąsajos parinktis. Diegimo metu vartotojas gali pasirinktiKDE,GNOME arXfce aplinkas. openSUSE palaiko tūkstančius įvairiausių laisvosios / atviro kodo programinės įrangos paketų.
openSUSE verčiama į 57 kalbas, tarp jų ir į lietuvių kalbą[3]. openSUSE pagrindu sukurta Lietuvai pritaikyta Linux atmaina suKDE darbalaukio aplinka –Lietukas.
openSUSE lengvai ir laisvai prieinama parsisiuntimui. Taigi nors yra tik viena openSUSE distribucija, ji turi keletą leidimųx86 irx86-64 architektūroms (12.1 versija):
openSUSE turi diegimo ir administravimo programą, vadinamą YaST2, kuri vienoje sąsajoje tvarko standžiojo disko skaidinius, sistemos sąranką, apima RPM paketų tvarkytuvę, internetinių atnaujinimų vykdymą, tinklo ir užkardos konfigūravimą, vartotojų administravimą ir t. t. Paskutiniu metu įtraukta keletas naujų YaST modulių.
.png)
AutoYaST yra YaST2 dalis, skirta automatiniam diegimui. Konfigūracija laikoma XML rinkmenoje, tad diegimas gali vykti be vartotojo įsikišimo.
ZYpp (arba libzypp) yra Linux programinės įrangos tvarkytuvė, turinti galingą priklausomybių sprendimų įrankį ir patogią paketų tvarkymo aplinką.
openSUSE Kūrimo Paslauga (angl.openSUSE Build Service) leidžia programinės įrangos kūrėjams naudotis kompiliavimo, versijų leidimo įrankiais ir platinti savo programinę įrangą daugybėje distribucijų, įskaitantMandriva,Ubuntu,Fedora irDebian. Ji supaprastina paketų kūrimo eigą, tad programuotojai gali lengviau supakuoti pavienę programą daugybei distribucijų, taip pat ir daugybei openSUSE versijų. Taip vartotojai gali prieiti prie daugiau paketų, nepaisant jų naudojamos distribucijos versijos. Ji viešinamaGPL licencijos sąlygomis.[4]
2006 m. sausio 2 d., SUSE programuotojas paskelbė apie Xgl, skirtą X serverio architektūrai, ir leidžiantį išnaudoti šiuolaikinių vaizdo plokščių galimybes naudojantOpenGL tvarkykles. Taip pat išleistas Compiz, viena pirmųjų langų komponavimo tvarkyklių X langų sistemai, kuri gali išnaudoti šiuos OpenGL spartinančius privalumus.
SUSE buvo ilgametė KDE viena didžiausių pagalbininkių, ir dabar SUSE rėmėjai daugiau dirba tiesiogiai su KDE nei kitų distribucijų programuotojai. Tačiau SUSE įnašas šioje srityje labai platus ir paliečiantis daugybę KDE dalių, pvz., „kdelibs“ ir „kdebase“, „kdepim“ ir „kdenetwork“. Į kitus išskirtinius projektus patenka:
grupė tapo Novell dalimi ir patobulino GNOME, pvz., programomis „F-Spot“, „Novell Evolution“ ir „Banshee“.Gnome darbalaukis dabar naudojaslab vietoj klasikinio dvigubo skydelio gnome meniu juostose.
openSUSE projektas naują versiją išleidžia maždaug kas aštuonis mėnesius. Kiekviena laida teikia kritinius atnaujinimus dvejiems artimiausiems metams. Nuo 11.2 versijos, kritiniai atnaujinimai bus teikiami, kol nepraeis du mėnesiai po dar dviejų laidų pasirodymo, taigi pagal dabartinį versijų leidimo dažnumą, atnaujinimai bus teikiami maždaug 18 mėnesių.[5]
| Spalva | Reikšmė |
|---|---|
| Raudona | Sena laida; nebepalaikoma |
| Geltona | Sena laida; vis dar palaikoma |
| Žalia | Dabartinė laida |
| Mėlyna | Būsima laidos |
| Projekto Pavadinimas | Versija | Išleidimo data | Branduolio versija |
|---|---|---|---|
| S.u.S.E. Linux (Slackware based) | 3/94 | 1994-03-?? | ?.?.? |
| 7/94 | 1994-07-?? | ?.?.? | |
| 11/94 | 1994-11-?? | ?.?.? | |
| 4/95 | 1995-04-?? | 1.2.9 | |
| 8/95 | 1995-08-?? | ?.?.? | |
| 11/95 | 1995-11-?? | ?.?.? | |
| S.u.S.E. Linux | 4.2 | 1996-05-?? | ?.?.? |
| 4.3 | 1996-09-?? | ?.?.? | |
| 4.4 | 1997-05-?? | ?.?.? | |
| 5.0 | 1997-07-?? | 2.0.30 | |
| 5.1 | 1997-10-?? | 2.0.32 | |
| 5.2 | 1998-03-23 | 2.0.33 | |
| 5.3 | 1998-09-10 | 2.0.35 | |
| SuSE Linux | 6.0 | 1998-12-21 | 2.0.36 |
| 6.1 | 1999-04-07 | 2.2.6 | |
| 6.2 | 1999-08-12 | 2.2.10 | |
| 6.3 | 1999-11-25 | 2.2.13 | |
| 6.4 | 2000-03-09 | 2.2.14 | |
| 7.0 | 2000-09-27 | 2.2.16 | |
| 7.1 | 2001-01-24 | 2.2.18 | |
| 7.2 | 2001-06-15 | 2.4.4 | |
| 7.3 | 2001-10-13 | 2.4.9 | |
| 8.0 | 2002-04-22 | 2.4.18 | |
| 8.1 | 2002-09-30 | 2.4.19 | |
| 8.2 | 2003-04-07 | 2.4.20 | |
| SUSE Linux | 9.0 | 2003-10-15 | 2.4.21 |
| 9.1 | 2004-04-23 | 2.6.4 | |
| 9.2 | 2004-10-25 | 2.6.8 | |
| 9.3 | 2005-04-16 | 2.6.11 | |
| 10.0 | 2005-10-06 | 2.6.13 | |
| 10.1 | 2006-05-11 | 2.6.16 | |
| 10.1 remastered[6] | 2006-10-13 | 2.6.16 | |
| openSUSE | 10.2 | 2006-12-07 | 2.6.18 |
| 10.3 | 2007-10-04 | 2.6.22 | |
| 11.0 | 2008-06-19 | 2.6.25 | |
| 11.1 | 2008-12-18 | 2.6.27 | |
| 11.2 | 2009-11-12 | 2.6.31 | |
| 11.3 | 2010-07-15 | 2.6.34 | |
| 11.4 | 2011-03-10[7] | 2.6.37 | |
| 12.1 | 2011-11-16[8] | 3.1.0 | |
| 12.2 | 2012-09-05[9] | 3.4 | |
| 12.3 | 2013-03-13[10] | 3.7 | |
| 13.1 | 2013-11-19[11] | 3.11.6 | |
| 13.2 | 2014-11-04[12] | 3.16.6 | |
| Leap 42.1 | 2015-11-04[13] | 4.1.12 | |
| Leap 42.2 | 2016-11-16 | 4.4 | |
| Leap 42.3 | 2017-07-26 | 4.4 | |
| Leap 15.0 | 2018-05-25 | 4.12 | |
| Leap 15.1 | 2019-05-22 | 4.12 | |
| Leap 15.2 | 2020-05 | ? |
Unable to compile EasyTimeline input:
Timeline generation failed: 1 error found
Line 26: at:22/03/2025 color:today width:0.1
- LineData attribute 'at' invalid.
Date '22/03/2025' not within range as specified by command Period.
| Linux platinamieji paketai |
|
Ubuntu |Baltix |openSUSE |gOS |Linux Mint |Mandriva |Fedora |Debian |MEPIS |Gentoo |Slackware |Knoppix |Xandros Desktop |Archlinux |Linux platinamųjų paketų sąrašas |
