Nyderlandai priklausoŽemumų šalių regionui (į jį taip pat įeinaBelgija irLiuksemburgas). Nyderlandai dar priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamaiBeniliuksu (nuo1948 m.). Žemumų šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, jose labai aukštas gyvenimo lygis.
Valstybė yra viena iš šalių, kurios įkūrėEuropos Sąjungą. Nyderlandai yraEuropos Sąjungos,JTO,EBPO,NATO,ESBO irEuropos Tarybos narė. Šalis yra viena iš tankiausiai apgyvendintų šalių Europoje. Pragyvenimo lygis joje aukštas. Nyderlandų konstitucinė sostinė –Amsterdamas, tačiau šalies parlamentas, vyriausybė ir karaliaus rūmai yraHagoje.
Lietuvių kalboje pavadinimaiNyderlandai,Olandija beiNyderlandų Karalystė dažniausiai vartojami sinonimiškai, tačiau iš tiesų jie turi šiek tiek skirtingas reikšmes:
Nyderlandai – Europinė Nyderlandų Karalystės dalis. Išvertus išolandų kalbosNederland reiškiaŽemasis kraštas.
Olandija yra istorinis Nyderlandų regionas, apimantis dvi (iš 12) provincijas – Šiaurės Olandiją ir Pietų Olandiją
Patys olandai šalį įvardija vienaskaita – Nederland. Kai šis žodis vartojamas daugiskaita – Nederlanden – jis apima ne tik europinę šalies dalį, bet ir visą karalystę (su Antilais ir Aruba).
ValdantKaroliui V,Šventosios Romos imperijos imperatoriui irIspanijos karaliui, kartu su šiuolaikine Belgija regionas įėjo į 17 Nyderlandų provincijų sudėtį. Per1568 m. prasidėjusį Aštuoniasdešimtmetį karą1579 metais šiaurinės provincijos paskelbė nepriklausomybę, pagal Utrechto uniją susijungdamos į Jungtines Nyderlandų Provincijas – dabartinių Nyderlandų pagrindą. Pilypas II, Karolio V sūnus, nenorėjo taip lengvai pripažinti šiaurinių provincijų nepriklausomybės, tad nepriklausomybė buvo pripažinta tik1648 m.
Galutinai iškovojusios nepriklausomybę nuoIspanijos,1648 m. Jungtinės Nyderlandų provincijos išaugo į vieną stipriausių pasaulio jūrinių ir ekonominių galybių. Tai Nyderlandų aukso amžius, kurio metu buvo kuriamoskolonijos ir prekybinės faktorijos visame pasaulyje. Dar1624 m. olandas Peter Stuyvesant įkūrė Naująjį Amsterdamą dabartinioNiujorko vietoje.
Po trumpos prancūzų aneksijosNapoleono laikotarpiu,1815 metais buvo suformuota Nyderlandų karalystė, apėmusi Nyderlandus,Belgiją beiLiuksemburgą. Nyderlandų karalius tapo ir Liuksemburgo didžiuoju kunigaikščiu.Belgija sukilo ir atsiskyrė1830 metais.Liuksemburgas, nors ir priklausė Nyderlandams, tačiau turėjo kitokią sosto paveldėjimo tvarką.1890 m., kai po karaliaus Vilhelmo III sostą užėmė jo duktė karalienė Vilhelmina,Liuksemburgas atsiskyrė, nes Liuksemburgo įstatymai draudė moteriai būti valstybės galva. Liuksemburgo monarchu tapo Nasau šeimos vokiškosios šakos narys.
XIX a. Nyderlandų industrializavimas buvo lėtesnis lyginant su kaimyninėmis šalimis. Tai daugiausia lėmė unikali vandens kelių infrastruktūra ir priklausomybė nuo vėjo energijos. Pirmajame pasauliniame kare Nyderlandai išlaikė neutralitetą, bet Antrojo pasaulinio karo metu1940 m. gegužę buvo okupuotanacių Vokietijos ir pilnai išlaisvinta tik1945 m. Nuo1941 iki1945 m. naciai ir jų šalininkai išžudė virš 100 000 Nyderlandų žydų, daugybę Nyderlandų romų, homoseksualų ir psichiškai nesveikų bei fizinių trūkumų turėjusių asmenų.
Iki1954 m.spalio 28 d.Surinamas ir teritorijosAntiluose buvo tik Nyderlandų Karalystės kolonijos, tačiau1954 m. Surinamas ir tik suformuotiNyderlandų Antilai gavo krašto statusą, Nyderlandų Karalystė tapo federacine valstybe, sudaryta iš šių dviejų teritorijų ir europinės Nyderlandų dalies.1975 m.Surinamas paliko Nyderlandų Karalystę, tapdamas nepriklausoma valstybe.1986 m.Aruba atsiskyrė nuoNyderlandų Antilų ir tapo atskira karalystės dalimi, nuo tada Nyderlandų Karalystė turi du autonominius regionus:Nyderlandų Antilus irArubą.
Pokaryje Nyderlandų ekonomika greitai atsigavo, šalis tapoBeniliukso irEuropos ekonominės Bendrijos nare. Nyderlandai tapo irNATO aljanso nariu, buvo viena iš šešių Europos anglies ir plieno bendriją, kuri išsivystė įEuropos Sąjungą, įkūrusių šalių.
Nyderlandai – konstitucinė monarchija nuo1815 m., iki tol nuo1581 iki1806 m. tai buvo respublika (Jungtinės Nyderlandų Provincijos) (tarp1806 ir1815 m. šalis buvo užimta Prancūzijos).
Nuo2013 m. valstybės vadovas yra karaliusVilhelmas Aleksandras iš Oraniečių-Nasau dinastijos. Nyderlandų vyriausybės visada susideda iš koalicijų, todėl nėra ir niekada nebuvo vienos politinės partijos, kuri surinktų pakankamai balsų, kad galėtų suformuoti daugumą parlamente. Formaliai karalienė skiria vyriausybės narius, tačiau praktikoje, paaiškėjus rinkimų rezultatams, formuojama koalicinė vyriausybė (dėl jos derybos gali tęstis kelis mėnesius). Po to ji oficialiai karalienės paskiriama. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas, kuris paprastai būna ir didžiausios partijos koalicijoje vadovas.
Parlamentas sudarytas iš dviejų rūmų. 150 žemutinių rūmų (Tweede Kamer arba antrieji rūmai) narių renkami kas ketveri metai tiesioginiuose rinkimuose. Taip pat kas ketveri metai tiesiogiai renkami provincijų parlamentai. Provincijų parlamentų nariai (netiesiogiai) renka mažiau svarbų Senatą (Eerste Kamer arba pirmieji rūmai). Kartu pirmieji ir antrieji rūmai sudaro Staten Generaal, generalinį susirinkimą.
Nyderlandai skirstomi į 12 administracinių regionų, vadinamųprovincijomis, kiekvieną iš jų valdogubernatorius (olandiškai vadinamasCommissaris van de Koning(in), t. y. karaliaus ar karalienės komisaras).
Nyderlandų administracinis suskirstymas (raudoni taškai žymi provincijų centrus).
Visos provincijos dalijamos į bendruomenes (municipalitetus, olandiškaigemeenten), jų iš viso yra 467.
Šalis taip pat dalijama į specialius rajonus vandens klausimais, valdomus „vandens valdybos“ (olandiškaiwaterschap arba hoogheemraadschap), kiekvienas jų turi įgaliojimus valdyti vandens ūkį.2004 m.sausio 1 d. buvo 37 tokie rajonai. Šie dariniai pirmą kartą buvo sukurti dar1196 metais.
Savivaldą turinčios užjūrio teritorijos, priklausančios Nyderlandams:
Nyderlandai yra žemumų kraštas prieŠiaurės jūros. Kranto linijos ilgis apie 1100 km, ilgis iš šiaurės į pietus 360 km, plotis iš vakarų į rytus 260 km. Kranto linija labai vingiuota, gausu žemų, smėlingų salų, pusiasalių, užutėkių, estuarijų. Pagal šiaurinį šalies krantą driekiasiVakarų Fryzų salos. Į šalies centrą įsiterpiaEiselmerio įlanka, kuri vėliau užtvenkta, paversta ežeru, užpildytapolderiais. Daugiau nei 50 proc. Nyderlandų teritorijos yra žemiau jūros lygio. Lygumos nuo potvynių yra apsaugotos pylimais ir dambomis, kurių bendras ilgis siekia apie 3000 km. Vidutinis šalies aukštis – 10 m virš jūros lygio. Aukščiausias Nyderlandų taškas yraValserbergo kalva (322,7 m), esanti greta sienos suVokietija irBelgija, kur įsiterpiaArdėnų kalnų pakraštys. Aukščiausias Nyderlandų karalystės taškas –Scenery kalnas (877 m), esantisNyderlandų AntilųSabos saloje.
Šalies paviršius išraižytasReino (skaidosi įValą, Leką, Eiselę),Maso irŠeldės upiųdeltų. Visos jos vandeningos, intensyviai laivuojamos. Be to, Nyderlanduose įrengtas labai tankus laivybinių ir nutekamųjų kanalų tinklas. Šiaurinėje šalies dalyje upių mažiau.
Beveik visi šalies kraštovaizdžiai sukultūrinti – paversti dirbamais laukais,ganyklomis, šiltnamių plantacijomis, gyvenvietėmis. Miškai dengia tik ~8 % šalies ploto, dauguma jų – sodinti. Jūros pakrantėje, salose yra išlikęviržynų,maršų augmenijos sąžalynų. Yra pakrantėskopų ruožai. Laukinės gyvūnijos išlikę labai nedaug: yra lapių, elnių, šernų, pakrančių pelkynuose yra nemažai paukščių. Šalies gamta saugoma 20-yje nacionalinių parkų.
Dažniausiai pučia pietvakarių vėjas, todėl klimatas jūrinis su vėsiomis vasaromis ir nešaltomis žiemomis. Ypač šalies vakaruose (Šiaurės jūros pakrantė) klimatas yra stipriau veikiamasAtlanto vandenyno. Toliau į rytus, prie sienos su Vokietija, vandenyno įtaka mažėja, žiemos šaltesnės, o vasaros šiltesnės. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra 1–3 °C, liepos mėnesio temperatūra 16–17 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 650–750 mm.Sniegas iškrenta retai, užėjusSibiro anticiklonui.
Daug anksčiau nei kitosEuropos šalys Nyderlandai rūpinosi stabiliu šalies biudžetu ir sėkmingai kovojo prieš stagnaciją darbo rinkoje. Nyderlandai visada vaidino svarbų vaidmenį Europos ekonomikoje. Žvejyba, bankininkystė, žemės ūkis ir laivyba buvo ir yra svarbiausios sritys Nyderlandų ekonomikoje. Iki1940-ųjų Nyderlandų prekyba labiausiai vykoNyderlandų Rytų Indijoje (dabartinėIndonezija), tačiau po Indonezijos nepriklausomybės paskelbimo persiorientavo į Europos rinką. Nyderlanduose gerai veikia liberali ekonominė sistema. Nuo1980-ųjų vyriausybė nebe taip intensyviai kišasi į verslą. Su profesinių sąjungų sutikimu darbdaviai ir valstybė nustatė darbo užmokestį. Bedarbių procentas – 2,8 %.
Svarbiausios Nyderlandų pramonės šakos: maisto pramonė („Unilever“, „Heineken“), chemijos pramonė („Akzo-Nobel“, „DSM“), naftos perdirbimas („Shell“), elektros įrangos gamyba („Philips“, „TomTom“, „Océ“) ir sunkvežimių gamyba („Daf“). Paslaugų sektorius ypač svarbus. TarptautiniaiRoterdamo irAmsterdamo uostai yra vieni svarbiausių ir didžiausių uostų Europoje. Šalį kasmet aplanko keli milijonai turistų. Labiausiai turistų lankomi yra vėjo malūnai, gėlių laukai ir miestai, ypač pamėgtas Amsterdamas. Kiekvienais metais šalį aplanko virš trijų milijonų turistų.
Fermos Nyderlanduose
Žemės ūkis gerai išvystytas, pasižymi dideliu produktyvumu:grūdų,daržovių,vaisių irgėlių auginimas yra svarbios žemės ūkio šakos. Vienas svarbiausių eksporto produktų yrasūris. Žemės ūkio sektoriuje dirba tik 2 % dirbančiųjų, tačiau šalis – svarbi eksportuotoja. PoJAV irPrancūzijos Nyderlandai yra trečia šalis pasaulyje pagal žemės ūkio produktų eksportą.
2015 m. Nyderlandų BVP siekė 690,008 mlrd. eurų ir augo 1,9 % per metus[7].
Svarbiausia šalies prekybos partnerė yraVokietija, tačiau ir kitos Europos Sąjungos šalys,JAV yra svarbūs prekybos partneriai. Nyderlandai daugiausia eksportuoja maisto produktus, gėles, įrangą, cheminius produktus ir gamtines dujas. Daugiausiai importuojami vaisiai, grūdai, nafta ir automobiliai.
Nyderlandų gyventojų skaičiaus kaita 1900–2000 m. (gyventojų skaičius pateikiamas milijonais)
Nuo 1900 m. iki 1950 m. šalies populiacija beveik padvigubėjo, paaugdama nuo 5,1 iki 10 milijonų. Nuo 1950 m. iki 2009 m. šalies gyventojų skaičius išaugo iki 16,5 milijono, bet augimo sparta sumažėjo[8]. Pasak 2008 m. apskaičiavimų, augimo greitis dabar siekia 0,412 %[9].Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė Nyderlanduose yra aukšta: 82 metai naujagimėms mergaitėms ir 77 berniukams (2007 m.)
Olandai yra viena iš aukščiausių tautų pasaulyje: vidutinis suaugusio vyro ūgis yra 1 m 85 cm, o suaugusios moters – 1 m 68 cm[10] Žmonės pietuose yra vidutiniškai 2 cm žemesni nei šiaurėje.[11] Taip pat Nyderlandai yra dvidešimt ketvirta tankiausiai apgyvendinta valstybė pasaulyje ir tankiausiai apgyvendinta iš daugiau nei 1 milijoną gyventojų turinčių Europos šalių. Gyventojų tankumas yra 395 žmonės kvadratiniame kilometre arba, jei skaičiuotume tik sausumos plotą, 484 žmonės kvadratiniame kilometre.
2012 m. liepą nedarbas Nyderlanduose siekė 6,5 %. 2003−2012 m. šalyje darbo neturėjo vidutiniškai 5,360 % darbingų žmonių, 2005 m. vasarį šis rodiklis šoktelėjo iki 7 %, o 2008 m. rugpjūtį nukrito iki 3,4 %[12].
Oficiali kalba yraolandų. Ja kalba dauguma šalies gyventojų, išskyrus kai kurias imigrantų grupes. Šiaurėje esančiojeFryzijos provincijoje oficiali irFryzų kalba, nors esama kai kurių apribojimų. Be to, pasak 2005 m. apklausos, 87 % Nyderlandų gyventojų gali susikalbėtiangliškai, 70 % –vokiškai ir 11 % –prancūziškai.[14]
Pasak 2005 m. apklausos, 34 % Nyderlandų gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 37 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 27 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis Nyderlandai yra viena iš mažiausiai tikinčių Europos sąjungos valstybių.[15]
Didžiausias šalies miestas yraAmsterdamas, kuriame gyvena apie 762 057 (2009 m.) žmonių. Dar vienas miestas, viršijantis pusę milijono gyventojų, yraRoterdamas. 6 didžiausi Nyderlandų miestai, turintys daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, 2008 m.:
Svarbiausi Nyderlandų kompozitoriai apie1800 m. buvo Johann Wilhelm Wilms ir Carolus Antonius Fodor, orientavęsi įVienos klasiką.XIX a. ilgą laiką muzikinį vystymąsi veikė vokiečių romantizmas, tai perteikia Richard Hol. Bernard Zweers pirmasis pamėgino sukurti tautinę Nyderlandų muziką. Juo pasekė Julius Röntgen ir Alphons Diepenbrock, turėję įtakos ir tarptautinei muzikai. SvarbūsXX a. kompozitoriai yra Willem Pijper, Matthijs Vermeulen, Louis Andriessen, Otto Ketting, Ton de Leeuw, Theo Loevendie, Misha Mengelberg, Tristan Keuris ir Klaas de Vries.
KasmetHagoje vykstantisdžiazo festivalis „North Sea Jazz Festival“ laikomas vienu svarbiausių džiazo renginių pasaulyje. Tarptautiniu mastu žinomi Nyderlandų atlikėjai ir grupės: Herman van Veen, Robert Long, Nits, Candy Dulfer, Anouk Teeuwe, Ellen ten Damme,Tiesto,Armin van Buuren ir grupėWithin Temptation.Hardcore Techno irGabber atsiradoRoterdame.Trance muzika į šalį atkeliavo iš Vokietijos. Paskutiniais metais taip pat populiarėjaJumpstyle,Hardstyle irSpeedcore.
1958 m. Hilversume, 1970 m. Amsterdame ir 1976 bei 1980 m. Hagoje įvykoEurovizijos Dainų Konkursas. Nyderlandai 5 kartus laimėjo šį konkursą (1957, 1959, 1969, 1975 ir 2019 m.).
Rijksmuseum Amsterdame. Vienas iš prestižiškiausių meno muziejų pasaulyje
Nyderlandų architektai turėjo žymios įtakosXX a. architektūrai. Žymūs architektai yra Hendrik Petrus Berlage, Robert van ’t Hoff,Jacobus Johannes Pieter Oud,Gerrit Rietveld. Vadinamoji Amsterdamo mokykla smarkiai paveikėekspresionizmo architektūrą. Vienas žymiausių mokyklos atstovų – Michel de Klerk.
Aldo van Eyck ir Herman Hertzberger, kūrę po Antrojo pasaulinio karo, yra garsūs struktūralizmo atstovai.
Iš šių laikų architektų geriausiai žinomas Rem Koolhaas su savo biuru Office for Metropolitan Architecture. Nyderlandų architektūra nuo 9-ojoXX a. dešimtmečio daro nuolatinę įtaką pasaulinės architektūros vystymuisi.
Nyderlandų klestėjimo laikais, dar vadinamais „Aukso amžiumi“ (ol.De Gouden Eeuw), klestėjo ne tik tapyba, bet ir literatūra. Žymiausi atstovai – Joost van den Vondel ir Pieter Corneliszoon Hooft.
Nyderlandai 3 kartus užėmė antrą vietą Pasaulio futbolo čempionate (1974, 1978 ir 2010 m.). 1988 m. Nyderlandai laimėjo Europos futbolo čempionatą, finale 2:0 įveikę Sovietų Sąjungą.
↑Garssen, Joop, Han Nicolaas and Arno Sprangers (2005).„Demografie van de allochtonen in Nederland“(PDF) (olandų). Centraal Bureau voor de Statistiek. Suarchyvuotasoriginalas(PDF) 2018-10-09. Nuoroda tikrinta2009-05-15.{{cite web}}: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (nuoroda)
_cropped.jpg)
.svg)
.jpg)
.svg)
