Veiksmažodžionuosaka –veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomą kalbančiojo asmens, ketinimus. Daugelis kalbų turi nuosakas (angl.grammatical mood arbamode), kurios išreiškiamos kaitant veiksmažodžiųmorfologines formas.
Kalbėtojas panaudodamas atitinkamą veiksmažodžio nuosakąteigia arneigia, kad tai tikra, nurodo, kad taip nėra, bet galėtų būti ir pan.
Paprastai kalba turi ne visas įmanomas nuosakas. Pvz., šiuolaikinėanglų kalba turi tik tris nuosakas. Kai kuriosUralo šeimos kalbos turi daugiau kaip dešimt nuosakų,nencų kalba – šešiolika. Manoma, kadindoeuropiečių prokalbė turėjo keturias nuosakas (jas turėjo konservatyviosindoeuropiečių kalbos –Avestos iranėnų kalba,senoji graikų kalba,sanskritas).
Ne visos nuosakos yra aiškiai atskirtos viena nuo kitos. Skirtingose kalbose skirstymas į nuosakas yra skirtingas, kartais jų skirtumai yra gana neryškūs.
 | Šį puslapį ar jo dalį reikiasuformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus – vietoje ''' ''' naudoti [[]] Jei galite, sutvarkykite. |
Lietuvių kalboje yra keturios nuosakos:
Tiesioginė nuosaka konstatuoja, kad veiksmas vyksta ('dainuoja'), vyko ('dainavo'), vykdavo ('dainuodavo') ar vyks ('dainuos').
Turi:
Šia nuosaka galima išreikšti valią, raginimą, pageidavimą, įsakymą, įsitikinimą, veiksmą ir pan.
Lietuvių kalboje ji yra darinys išbendraties, apima tai, ką kitose kalbose žymi kelios nuosakos.
Tariamosios nuosakos reikšmės:
Turi tris formas:
Ji yra darinys iš bendraties, reiškia kalbančiojo liepimą, įsakymą, prašymą, pageidavimą, raginimą veikti.
Nėravienaskaitos pirmojo asmens, kadangi neprireikė turėti veiksmažodžio formą išreikšti įsakymą sau. Trečiasis asmuo kartais vadinamasgeidžiamąja nuosaka (pvz.,tebūnie[1]Archyvuota kopija 2008-02-09 išWayback Machine projekto.).
Turi tris formas:
Netiesioginę nuosaką (kartais vadinamą ir „dalyvių kalba“, atpasakojamąja nuosaka) sudaro veikiamosios rūšies dalyvių formos:dainuojąs, dainavęs, dainuodavęs, dainuosiąs. Turi visus tiesioginės nuosakos laikus (įskaitant sudėtinius), tačiau tokiu atveju veiksmažodžiai yra kaitomi ne asmenimis, o giminėmis ir skaičiais.
Netiesiogine nuosaka perpasakojami dalykai, kurių kalbėtojas nėra patyręs tiesiogiai arba kuriais jis abejoja:Čia kažkada stovėjusi tvirtovė. Ši nuosaka taip pat būdinga literatūriniam stiliui, ypač liaudies pasakoms.
Veiksmažodžių nuosakos gali būti vartojamos viena vietoje kitos. Toks vartojimas daro kalbą įtaigesnę, vaizdingesnę, gyvesnę.
Tegul visas pasaulis šauktų, jog jisai nebus geras pačiai, nieko nežiūrėsiu, nieko, kad tik imtų!
Štai tau trys kuodeliai linų. Suverpsi be verpstės ir išlenksi be lankčio.
Būtai brigadininkas, o samanomis kreiki.
Jurgel, tu miltų pilstyti padėtumei.
Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų mano vargelį iš anytos vartelių!
Nelįski prie dervos – nebūsi dervotas.
Matau, kad niekis, taip bloga, kad nors bėk kur užsimerkęs…
Taigi dabar bylinėkis su juom, taip ubagu tapęs.
 | Šis straipsnis apiekalbotyrą yranebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijospapildydami šį straipsnį. |
