Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Nobelio taikos premija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nobelio taikos premija

JAV prezidentoDžimio Karterio 2002 m. Nobelio taikos premija
Skiriama užypatingus nuopelnus siekianttaikos: ginklų mažinimu, tarptautiniu bendradarbiavimu ir organizacijoms, prisidedančioms prie taikos, bei žmogaus teisių indėliui į taiką[1]
VietaOslas,Norvegija
SkiriaNorvegijos Nobelio komitetas
Apdovanojimai10 mln.Švedijos kronų (2022)[2]
Pirmasis apdovanojimas1901 m. gruodžio 10 d.; prieš 123 metus (1901-12-10)[3]
Dabartinis laimėtojasNarges Mohammadi (2023)[4]
Daugiausiai apdovanojimųTarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas (3)
SvetainėNobelprize.org
Norvegijos Nobelio institutas.

Nobelio taikos premija (šved.Nobels fredspris) – kasmetinis apdovanojimas, kurį skiriaNorvegijos parlamento išrinktasNorvegijos Nobelio komitetas. Tai viena iš šešiųNobelio premijų, o skiriama nuo1901 m. Kasmet įteikiama ceremonijosgruodžio 10 d. (Nobelio mirties metinių) metuOsle, Norvegijoje.

PagalAlfredą Nobelį, taikos premija turi būti skiriama

asmeniui, kuris atliko didžiausią ar geriausią darbą vardan tautų broliškumo, už armijų panaikinimą ar sumažinimą ir už taikos suvažiavimų palaikymą.


Komitetas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Nobelio komitetą sudarto 5 asmenys, šeštasis yra komiteto sekretorius – Norvegijos Nobelio instituto direktorius.[5]

Laureatai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1901–1950

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
MetaiVardasŠalisPastabos
1901Jean Henry Dunant
Frédéric Passy
Šveicarija
Prancūzija
Raudonojo kryžiaus įkūrėjas;Ženevos konvencija, žmogaus teisės.
1902Élie Ducommun
Charles Albert Gobat
Šveicarija
1903William Randal CremerJungtinė Karalystė
1904Tarptautinės teisės institutasBelgija
1905Bertha Sophie Felicita von SuttnerAustrija
1906Theodore RooseveltJAV
1907Ernesto Teodoro Moneta
Louis Renault
Italija
Prancūzija
1908Klas Pontus Arnoldson
Fredrik Bajer
Švedija
Danija
1909Auguste Marie François Beernaert
Paul Henri Benjamin Balluet d'Estournelles de Constant
Belgija
Prancūzija
1910Tarptautinis taikos biurasŠveicarija
1911Tobias Michael Carel Asser
Alfred Hermann Fried
Nyderlandai
Austrija
1912Elihu RootJAV
1913Henri La FontaineBelgija
1914Pervesta į Taikos premijos fondą
1915Pervesta į Taikos premijos fondą
1916Pervesta į Taikos premijos fondą
1917Tarptautinis raudonojo kryžiaus komitetasŠveicarija
1918Pervesta į Taikos premijos fondą
1919Thomas Woodrow WilsonJAV
1920Léon Victor Auguste BourgeoisPrancūzija
1921Karl Hjalmar Branting
Christian Lous Lange
Švedija
Norvegija
1922Fridtjof NansenNorvegija
1923Pervesta į Taikos premijos fondą
1924Pervesta į Taikos premijos fondą
1925Austen Chamberlain
Charles Gates Dawes
Jungtinė Karalystė
JAV
1926Aristide Briand
Gustav Stresemann
Prancūzija
Vokietija
1927Ferdinand Buisson
Ludwig Quidde
Prancūzija
Vokietija
1928Pervesta į Taikos premijos fondą
1929Frank Billings Kellogg
1930Lars Olof Jonathan (Nathan) SöderblomŠvedija
1931Jane Addams
Nicholas Murray Butler
JAV
1932Pervesta į Taikos premijos fondą
1933Norman Angell (Ralph Lane)Jungtinė Karalystė
1934Arthur HendersonJungtinė Karalystė
1935Carl von OssietzkyVokietija
1936Carlos Saavedra LamasArgentina
1937Lord Edgar Algernon Robert Gascoyne CecilJungtinė Karalystė
1938Office international Nansen pour les RéfugiésŠveicarija
19391/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
19401/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
19411/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
19421/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
19431/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
1944Tarptautinis raudonojo kryžiaus komitetasŠveicarija
1945Cordell HullJAV
1946Emily Greene Balch
John Raleigh Mott
JAV
1947Friends Service Council (The Quakers)
American Friends Service Committee
Jungtinė Karalystė
JAV
19481/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
1949Lord (John) Boyd Orr of BrechinJungtinė Karalystė
1950Ralph BuncheJAV

1951–2000

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
MetaiVardasŠalisPastabos
1951Léon JouhauxPrancūzija
1952Albert SchweitzerPrancūzija
1953George Catlett MarshallJAV
1954Office of the United Nations High Commissioner for RefugeesŠveicarija
19551/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
19561/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
1957Lester Bowles PearsonKanada
1958Georges PireBelgija
1959Philip Noel-BakerJungtinė Karalystė
1960Albert John LutuliPietų Afrikos Respublika
1961Dag HammarskjöldŠvedija
1962Linus Carl PaulingJAV
1963Tarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas
Ligue des Sociétés de la Croix-Rouge
Šveicarija
1964Martin Luther King Jr.JAV
1965UNICEFJAV
1966Pervesta į Taikos premijos fondą
19671/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
1968René CassinPrancūzija
1969Tarptautinė darbo organizacijaŠveicarija
1970Norman E. BorlaugJAV
1971Willy BrandtVokietija
1972Pervesta į Pagrindinį fondą
1973Henry A. Kissinger
Le Duc Tho
JAV
Vietnamas
1974Seán MacBride
Eisaku Sato
Airija
Japonija
Seán MacBride „Už pastangas užtikrinti ir plėtoti žmogaus teisių įgyvendinimą visame pasaulyje“, o Eisaku Sato „už indėlį stabilizuojant padėtį Ramiojo vandenyno regione ir užBranduolinio ginklo neplatinimo sutarties pasirašymą [jo vadovavimo Japonijai laikotarpiu]“.[6]
1975Andrejus SacharovasTSRS
1976Betty Williams
Mairead Corrigan
Jungtinė Karalystė
1977Amnesty InternationalJungtinė Karalystė
1978Mohamed Anwar al-Sadat
Menachem Begin
Egiptas
Izraelis
1979Motina TeresėIndija
1980Adolfo Pérez EsquivelArgentina
1981Office of the United Nations High Commissioner for RefugeesŠveicarija
1982Alva Myrdal
Alfonso García Robles
Švedija
Meksika
1983Lechas ValensaLenkija
1984Desmond Mpilo TutuPietų Afrikos Respublika
1985International Physicians for the Prevention of Nuclear WarJAVVienas iš laureatų buvo Lietuvos žydų kilmės gydytojasBernard Lown
1986Elie WieselJAV
1987Oscar Arias SánchezKosta Rika
1988JTO Taikos palaikymo pajėgosJAV
1989Tenzin GyatsoTibetas
1990Mikhail Sergeyevich GorbachevTSRS
1991Aung San Suu KyiMianmaras
1992Rigoberta Menchú TumGvatemala
1993Nelson Mandela
Frederik Willem de Klerk
Pietų Afrikos Respublika
1994Yasser Arafat
Shimon Peres
Yitzhak Rabin
Palestina
Izraelis
Izraelis
1995Joseph Rotblat
Pugwash Conferences on Science and World Affairs
Jungtinė Karalystė
Kanada
1996Carlos Filipe Ximenes Belo
José Ramos-Horta
Rytų Timoras
1997International Campaign to Ban Landmines
Jody Williams
JAV
1998John Hume
David Trimble
Jungtinė Karalystė
1999Médecins Sans FrontièresBelgijauž humanitarinę pagalbą žmonėms nelaimių, karų, katastrofų ištiktose valstybėse, nepakančios nuomonės į nusikaltimus žmonijai ir jų sukėlėjus visuomenėje formavimą, tarpininkavimą tarp priešiškų šalių.
2000Kim Dae-jungPietų Korėjauž santykius suŠiaurės Korėja gerinančiosSaulės Šviesos politikos inicijavimą.

2001–dabar

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
MetaiVardasŠalisPastabos
2001Jungtinių Tautų Organizacija
Kofi Annan
JAV
Gana
už darbą dėl geriau organizuoto ir taikesnio pasaulio.
2002Jimmy CarterJAVuž ilgametes pastangas rasti taikius tarptautinių konfliktų sprendimus,demokratijos iržmogaus teisių gynimą bei ekonominio ir socialinio vystymosi skatinimą.
2003Shirin EbadiIranasuž darbą ginant žmogaus, ypač - moterų bei vaikų, teises ir propaguojant demokratiją.
2004Wangari Muta MaathaiKenijauž įnašą į tausojančią plėtrą, demokratiją ir taiką.
2005Tarptautinė atominės energijos agentūra
Mohamed Baradei
Austrija
Egiptas
už pastangas saugantbranduolinę energiją nuo naudojimo kariniams tikslams ir saugų branduolinės energijos naudojimą taikiais tikslais garantavimą
2006Muhammad Yunus
Grameen Bank
Bangladešasuž socialinių ir ekonominių galimybių vargšams vystymą, suteikiant nedideles paskolas.
2007Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija
Alas Goras
JTO
JAV
už jų pastangas sukurti ir skleisti geresnes žinias apie žmogaus sukeltą klimato kaitą ir už paklotus skaičiavimų, reikalingų neutralizuoti šiai kaitai, pagrindus.
2008Martti AhtisaariSuomijauž svarų trijų dešimtmečių indėlį keliuose žemynuose sprendžiant tarptautinius konfliktus.
2009Barack ObamaJAVuž ypatingas pastangas siekiant stiprinti tarptautinę diplomatiją ir bendradarbiavimą tarp tautų.
2010Liu XiaoboKinijauž ilgą nesmurtinę kovą siekiant užtikrinti pagrindines žmogaus teisesKinijoje.
2011Ellen Johnson-Sirleaf
Leymah Gbowee
Tawakel Karman
Liberija
Liberija
Jemenas
už nesmurtinius siekius užtikrinti moterų saugumą ir pilnavertį dalyvavimą taikos palaikymo veikloje.
2012Europos Sąjunga ESuž daugiau nei šešis dešimtmečius trunkantį indelį į taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių plėtrą Europoje.
2013Cheminio ginklo draudimo organizacijauž nuolatines pastangas sunaikinticheminius ginklus.
2014Kailash Satyarthi
Malala Yousafzai
Indija
Pakistanas
už kovą prieš vaikų ir jaunų žmonių teisių pažeidimus bei pastangas užtikrinant mažamečiams teisę į išsilavinimą.
2015Tuniso nacionalinio dialogo ketvertasTunisasuž lemiamą indėlį kuriant pliuralistinę demokratiją Tunise po Jazminų revoliucijos 2011 metais.
2016Juan Manuel SantosKolumbijauž pusę amžiaus trukusio Kolumbijos pilietinio karo nutraukimą.
2017Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimąŠveicarijauž sąmoningumo apiebranduolinių ginklų žalą didinimą ir siekį šiuos ginklus uždrausti.
2018Denis Mukwege irNadia MuradKongo Demokratinė Respublika
Irakas
už pastangas kovoti su seksualine prievarta karinėse ir konfliktinėse situacijose.
2019Abiy AhmedEtiopijos vėliava Etiopijauž pastangas siekti taikos ir tarptautinio bendradarbiavimo, ypač sprendžiant Etiopijos pasienio konfliktą suEritrėja.
2020Pasaulinė maisto programaItalijos vėliava Italijauž pasaulinio bado stabdymą.
2021Maria Ressa

Dmitry Andreyevich Muratov

Filipinų vėliava Filipinai

Rusijos vėliava Rusija

už jų pastangas ginti minties laisvę kaip pagrindinę demokratijos ir tvarios taikos sąlygą.
2022Ales Bialiatski

Memorial
Pilietinių laisvių centras

Baltarusijos vėliava Baltarusija

Rusijos vėliava Rusija
Ukrainos vėliava Ukraina

už tai, kad daugelį metų propaguoja teisę kritikuoti valdžią, gina pagrindines piliečių teises, fiksuoja karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia.
2023Narges MohammadiIrano vėliava Iranasuž kovą prieš moterų priespaudąIrane ir kovą užžmogaus teises ir laisvę visiems.
2024Nihon Hidankyo
(įkurta 1956 m.)
Japonijos vėliava Japonijauž pastangas sukurti pasaulį be branduolinių ginklų, liudijant, kad branduoliniai ginklai niekada neturi būti vėl panaudoti.
2025María Corina Machado
Venesuelos vėliava Venesuelauž nepailstamą darbą, ginant Venesuelos žmonių demokratines teises, ir už pastangas pasiekti teisingą ir taikų perėjimą nuo diktatūros prie demokratijos.

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. „Behind the scenes of the Nobel Peace Prize“. The Nobel Prize. 2021-09-28.Suarchyvuota iš originalo 2023-12-15. Nuoroda tikrinta2024-03-29.
  2. Morris, Chris (2022-10-05).„Nobel Peace Prize winners actually get a lot of money. Here's how much they can expect“.Fortune.Suarchyvuota iš originalo 2023-12-11. Nuoroda tikrinta2024-03-29.
  3. „The Nobel Peace Prize 1901“.www.nobelprize.org.Suarchyvuota iš originalo 2007-01-02. Nuoroda tikrinta2017-10-29.
  4. „The Nobel Peace Prize 2022“. The Nobel Prize. 2022-10-07.Suarchyvuota iš originalo 2022-10-07. Nuoroda tikrinta2024-03-29.
  5. Nobelio taikos premija.Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-15).
  6. The Nobel Peace Prize 1974, The Nobel Prize

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Nobelio taikos premija – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Ž  A  R
Nobelio premija
Ž  A  R
Nobelio premijos laureatai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Nobelio_taikos_premija&oldid=7666636"
Kategorija:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp