Nobelio premija (šved.Nobelpriset,norv.Nobelprisen) – kasmetiniai apdovanojimai, skiriami žmonėms ar organizacijoms už svarbius pasiekimus tam tikroje mokslo srityje arba už ypač svarbią visuomeninę veiklą. Teikiama nuo 1901 m. pagal švedų išradėjoAlfredo Nobelio testamentu išreikštą valią. Pirmieji Nobelio taikos premija buvo apdovanotiŽanas Anri Diunanas beiFrederikas Pasė. Per visą istoriją premiją yra gavę beveik 1000 asmenų bei organizacijų, tik maža dalis laimėtojų premijos atsisakė.
Alfredas Nobelis buvo nemaloniai nustebintas prancūzų laikraštyje perskaitęs savo nekrologą pavadinimu „Mirties pirklys miręs“.
Alfredas Nobelis gimė 1833 m. spalio 21 d.Stokholme, Švedijoje, inžinierių šeimoje.[3] Jis buvo chemikas,inžinierius irišradėjas. 1894 m. Nobelis įsigijo „Bofors“ geležies ir plieno gamyklą, kurią pavertė dideliuginkluotėsgamintoju. Nobelis taip pat išradobalistitą. Šis išradimas buvo daugelio bedūmių karinių sprogmenų, ypač britų bedūmių milteliųkordito, pirmtakas. Dėl patentinių pretenzijų Nobeliui galiausiai buvo iškeltas ieškinys dėl kordito patento pažeidimo. Nobelis per savo gyvenimą sukaupė daug turtų, daugiausia jo gavo iš 355 išradimų, iš kurių garsiausiasdinamitas.[4]
Sklando populiari istorija apie tai, kaip 1888 m. Nobelis nustebo perskaitęs savonekrologą pavadinimu „Mirties pirklys miręs“, viename prancūzų laikraštyje. Iš tiesų mirė Alfredo brolis Liudvigas, o Nobeliui skirtas nekrologas išėjo aštuoniais metais per anksti. Straipsnis suglumino Nobelią ir privertė jį sunerimti, kaip jis bus prisimintas. Tai paskatino jį pakeisti savotestamentą.[5] Istorikai negalėjo patvirtinti šios istorijos, o kai kurie ją atmeta kaip mitą.[6][7] 1896 m. gruodžio 10 d. Alfredas Nobelis mirė savo vilojeSanreme, Italijoje, nuo intracerebrinio kraujavimo (kraujavimo į smegenis). Jam buvo 63 metai.[8]
Per savo gyvenimą Nobelis parašė keletą testamentų. Paskutinįjį sukūrė daugiau nei metus prieš mirtį ir pasirašė jį 1895 m. lapkričio 27 d. Švedijos ir Norvegijos klube, Paryžiuje.[9][10] Visų nuostabai Nobelis paskutine savo valia testamente nurodė, kad jo turtas bus panaudotas sukuriant apdovanojimų seriją tiems, kurie teikia „didžiausią naudą žmonijai“fizikos,chemijos,fiziologijos irmedicinos,taikos beiliteratūros srityse.[11] Nobelis 94 % viso savo turto, 31 mln.Švedijos kronų (apie 186 mln. JAV dolerių, 150 mln. eurų, 2008 m.), paliko penkių Nobelio premijų įsteigimui.[12][13] Kadangi testamentą lydėjo didelis skepticizmas,Stortingas (Norvegijos parlamentas) jį patvirtino tik 1897 m. balandžio 26 d.[14]Testamento vykdytojai Ragnar Sohlman ir Rudolf Lilljequist įkūrė Nobelio fondą, skirtą rūpintis Nobelio turtais ir premijų įteikimo organizavimu.[15]
Nobelis nurodė, kad Taikos premiją turi įteiktiNorvegijos Nobelio komitetas, kurio nariai buvo paskirti vos po testamento patvirtinimo 1897 m. balandžio mėn. Netrukus buvo paskirtos ir kitos apdovanojimus skirsiančios organizacijos: birželio 7 d.Karolio institutas, birželio 9 d. Švedijos akademija ir birželio 11 d.Švedijos karališkoji mokslų akademija.[16] Tada Nobelio fondas pasiekė susitarimą dėl premijų skyrimo gairių, o 1900 m. karaliusOskaras II paskelbė naujai sukurtus Nobelio fondoįstatus.[11]
1901 m. buvo skirtos pirmosios premijos. Visas premijas, išskyrus taikos, nuo1902 metų įteikia Švedijos karaliusStokholme, o taikos premija įteikiamaOsle,Norvegijoje.
Alfredo Nobeliotestamentas, kuriame jis 94% savo turto skiria Nobelio premijų įsteigimui
Pagal Nobelio testamentą, perskaitytą Stokholme 1896 m. gruodžio 30 d., Alfredo Nobelio įsteigtas fondas apdovanos tuos, kurie tarnauja žmonijai. Nobelio premija buvo finansuota iš Alfredo Nobelio asmeninių turtų. Remiantis oficialiais šaltiniais, Alfredas Nobelis paliko didžiąją dalį savo turto Nobelio fondui, kuris dabar yra Nobelio premijos ekonominis pagrindas.[17]
Nobelio fondas buvo įkurtas 1900 m. birželio 29 d. kaip privati organizacija. Jo funkcija – valdyti finansus ir Nobelio premijų administravimą.[18] Pagal Nobeliotestamentą pagrindinė fondo užduotis – valdyti Nobelio paliktą turtą. Robertas ir Ludvigas Nobeliai buvo susiję sunaftos versluAzerbaidžane ir, pasak švedų istoriko E. Bargengren, nagrinėjusio Nobelių šeimosarchyvą, būtent šis „sprendimas leisti išvežti Alfredo pinigus išBaku buvo lemiamas veiksnys, leidęs įsteigti Nobelio premijas“.[19] Kita svarbi Nobelio fondo užduotis – prekiauti premijomis tarptautiniu mastu ir prižiūrėti neformalų su premijomis susijusį administravimą. Fondas nedalyvauja Nobelio premijos laureatų atrankos procese.[20][21] Daugeliu atžvilgių Nobelio fondas panašus įinvesticinę bendrovę, nes investuodamas Nobelio pinigus sukuria tvirtą finansinę bazę premijoms ir administravimui. Nobelio fondasatleistas nuo visų mokesčių Švedijoje (nuo 1946 m.) ir nuo investicijų mokesčių Jungtinėse Valstijose (nuo 1953 m.).[22] Nuo devintojo dešimtmečio fondo investicijos tapo pelningesnės, o 2007 m. gruodžio 31 d. Nobelio fondo valdomas turtas siekė 3,628 mlrd. Švedijos kronų (apie 560 mln. JAV dolerių).[23]
Pagal įstatus fondo valdybą sudaro penki Švedijos arba Norvegijos piliečiai, kurios būstinė Stokholme.Valdybos pirmininką paskiria Švedijos karaliaus taryba, o kitus keturis narius skiria apdovanojimus teikiančiųinstitucijų patikėtiniai. Vykdomasis direktorius renkamas išvaldybos narių, direktoriaus pavaduotoją skiria karaliaus taryba, du pavaduotojus skiria patikėtiniai. Tačiau nuo 1995 m. visus valdybos narius renka patikėtiniai, o vykdomąjį direktorių ir direktoriaus pavaduotoją skiria pati valdyba. Be valdybos, Nobelio fondą sudaro premijas skiriančios institucijos (Švedijos karališkoji mokslų akademija, Nobelio asamblėja prie Karolio instituto, Švedijos akademija irNorvegijos Nobelio komitetas), šių institucijų patikėtiniai irauditoriai.[23]
Šiandien 50% Nobelio fondo kapitalo investuojama įakcijas, 20% įobligacijas ir 30% į kitasinvesticijas (pvz.,rizikos draudimo fondus arnekilnojamąjį turtą). Paskirstymas gali skirtis 10 procentų.[24] 2008 m. pradžioje 64% lėšų daugiausia buvo investuota į Amerikos ir Europos akcijas, 20% į obligacijas ir 12% į nekilnojamojo turto ir rizikos draudimo fondus.[25]
2011 m. fondo visos metinės išlaidos sudarė apie 120 mln.kronų, o premijos suma buvo 50 mln. kronų. Papildomos išlaidos įstaigoms ir asmenims, užsiimantiems prizų įteikimu buvo 27,4 mln. kronų. Nobelio savaitės renginiai Stokholme ir Osle kainavo 20,2 mln kronų. Administracija, Nobeliosimpoziumas ir panašūs dalykai kainavo 22,4 mln. kronų. 16,5 mln. kronųekonomikos mokslų premijos kainą sumokaŠvedijos valstybinis bankas.[24]
Įkūrus Nobelio fondą ir jo gaires, Nobelio komitetai pradėjo rinkti nominacijas pirmosioms premijoms. Būsimosioms premijoms apdovanojimus skiriančioms institucijoms buvo siunčiami preliminarių kandidatų sąrašai.
Pirmajai Nobelio literatūros premijai Švedijos akademija išrinko poetąSiuli Priudomą. Grupė, kurią sudaro 42 švedų rašytojai, menininkai ir literatūros kritikai, protestavo prieš šį sprendimą, tikėdamiesi, jog apdovanojimas atiteksLevui Tolstojui.[32] Kai kurie, įskaitant amerikietį Burton Feldman, kritikavo šį pasirinkimą, nes manė Priudomą esant vidutinišku poetu. Feldman paaiškino, kad dauguma akademijos narių pirmenybę teikėViktorijos laikų literatūrai ir todėl pasirinko Viktorijos laikų poetą.[33] Pirmoji fiziologijos ir medicinos premija atiteko vokiečių fiziologui ir mikrobiologuiEmiliui fon Bėringui. 1890-aisiais fon Bėringas sukūrėantitoksinądifterijai gydyti, kuri iki tol kasmet sukeldavo tūkstančius mirčių.[34][35]
1938 ir 1939 m.Adolfo HitlerioTrečiasis Reichas uždraudė trims laureatams iš Vokietijos (Richardui Kūnui,Adolfui Butenantui irGerhardui Domakui) atsiimti apdovanojimus.[36] Tačiau vėliau jie visi gavo diplomą ir medalį.[37] Nors per Antrąjį pasaulinį karą Švedija oficialiai buvo neutrali, premijos buvo teikiamos nereguliariai. 1939 m. Taikos premija nebuvo įteikta. Nuo 1940 m. iki 1942 m. premija nebuvo skirta jokioje kategorijoje Vokietijai okupavus Norvegiją. Vėlesniais metais buvo įteiktos visos premijos, išskyrus už literatūros ir taikos.[38]
Norvegijos okupacijos metais trys Norvegijos Nobelio komiteto nariai turėjo palikti šalį. Likę nariai išvengė vokiečių persekiojimo, kai Nobelio fondas pareiškė, jog komiteto pastatasOsle yra Švedijos nuosavybė. Dėl to tai buvo saugus prieglobstis nuo vokiečių kariuomenės, kuri nekariavo su Švedija.[39] Šie nariai tęsė komiteto darbą, tačiau premijų neskyrė. 1944 m. Nobelio fondas kartu su trimis nariais pabėgėliais pasirūpino, kad būtų pateiktos kandidatūros Taikos premijai gauti ir kad premija galėtų būti įteikta dar kartą.[36]
1968 m.Švedijos centrinis bankas „Sveriges Riksbank“ paminėjo savo 300 metų jubiliejų, paaukodamas didelę pinigų sumą Nobelio fondui įsteigti Alfredo Nobelio garbei naują premiją, kuri kitais metais pirmą kartą buvo įteikta. Švedijos karališkoji mokslų akademija tapo atsakinga už laureatų atranką. Pirmieji Ekonomikos premijos laureatai –Janas Tinbergenas irRagnaras Frišas „už ekonominių procesų analizės dinaminių modelių sukūrimą ir taikymą“.[40][41] Nobelio fondo valdyba nusprendė, kad po šio papildymo daugiau naujų premijų nebeleis.[42]
Kiekvienais metais Nobelio laureatus išrenkančiose institucijose esantys specialūs komitetai atlieka įvairių šalių tam tikros srities mokslininkų apklausas, norėdami išsiaiškinti, ką jie siūlytų apdovanojimui. Atrinkti pretendentai siūlomi platesniam balsavimui, kuris vyksta spalio mėnesį, o laimėtojai paskelbiami iš karto po balsų skaičiavimo.[43] Premijos teikiamos Nobelio mirties dieną –gruodžio 10. Premiją sudaro auksinis medalis, diplomas ir pinigų suma, šiuo metu apie 1 mln.eurų. Jei tais metais kažkurios srities premija skiriama keliems žmonėms, premijos pinigai padalinami po lygiai.
1985 m. šiuolaikinio defibriliatoriaus išradėjasBernardas Lounas buvo apdovanotas Nobelio premija kaip vienas iš tarptautinio judėjimo „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ lyderių. Jis gimė 1921 06 07 Utenoje, o1935 m. su šeima išvyko įJAV.
↑„"Financial Management"“.Nobel Foundation. 2021-11-08.Suarchyvuota iš originalo 2021-11-08. Nuoroda tikrinta2021-11-08. „Nobel stipulated in his will that most of his estate, more than SEK 31 million (today approximately SEK 1,794 million) should be converted into a fund and invested in “safe securities”.“
.jpg)
