Niujorkas (oficialiai –Niujorko miestas,angl.New York City – Naujojo Jorko miestas) – didžiausiasJAV miestas, antrasis pagal dydįŠiaurės Amerikos miestas poMeksiko. Vienas iš pagrindinių pasaulio finansų ir komunikacijų centrų. Niujorke gyvena 8,34 mln. gyventojų (2022 m.), o su priemiesčiais – daugiau kaip 23,5 milijonai (2020 m.), ir tai vienas iš didžiausių pasaulio miestų. Reikšmingas tarptautinės diplomatijos centras, kartais laikomas įtakingiausiu pasaulio miestu,[1] čia įsikūrusiJungtinių Tautų Organizacijos būstinė.[2][3] Šnekamojoje kalboje dar vadinamas Didžiuoju Obuoliu (angl.The Big Apple),[4][5] ir miestu, kuris niekada nemiega (angl.The City That Never Sleeps).[6]
Vietovė buvo apgyvendinta dar gerokai prieš europiečių atvykimą – čia gyvenoalgonkinų gentys, Manhatano pavadinimas siejamas su čia gyvenusialenapių gentimi.[12] Be Manhatano lenapiai buvo apgyvendinę irLong Ailandą,Stateno salą. Pirmieji europiečiai, šioje vietoje pastatę miestą, buvoolandų kolonistai:1625 m. jie įkūrė miestą ir pavadino jįNaujuoju Amsterdamu.[13] Tuo tarpu pirmuojuNiujorko uoste išsilaipinusiu europiečiu laikomasDžiovanis de Veracanas, keliautojas išFlorencijos, tarnavęsPrancūzijos karūnai, tai padaręs dar1524 m.[14]
Dėl karų tarp Amerikos čiabuvių ir epidemijų, sukeltų kontaktų su europiečiais, 1660-1670 m. lenapių populiacija stipriai sumažėjo.[20] 1700 m. šių čiabuvių populiacija tesiekė 200.[21]XVIII a. Niujorke kilo kelios geltonojo drugio epidemijos. Vien kilusi1702 m. nusinešė dešimtadalio Niujorko gyventojų gyvybes.[22][23]1785–1790 m. Niujorkas buvo JAV sostinė.[24]
1876–1886 m. Niujorke pastatytas ir vienas iš visos Amerikos simbolių –Laisvės statula (Statue of Liberty). Tai buvo Prancūzijos dovana amerikiečiams JAV nepriklausomybės šimtmečio proga. Jos aukštis – 93 metrai. Ši statula XIX a. pab.-XX a. pr. priėmė 14 mln. imigrantų, laivais atvykusių į JAV perElio salą, ir yra JAV bei amerikiečių laisvės ir taikos idealų simbolis.[25][26] Septyni spinduliai simbolizuoja saulę, septynias jūras ir septynis žemynus.[27]
XX a. 2-ajame dešimtmetyje į Niujorką iš JAV pietų ėmė keltis daug afroamerikiečių. Draudimų eros laikais prasidėjoHarlemo rajono klestėjimas, sutapęs su miesto ekonomikos pakilimu, ir tuomet virš miesto ėmė kilti dangoraižiai.[28] Maždaug1925 m. Niujorkas aplenkėLondoną ir pagal gyventojų skaičių tapo didžiausiu miestu pasaulyje.[29]1939 ir1964 m. Niujorke vykoPasaulinė paroda.
2001 m. rugsėjo 11 d. Niujorkas tapo pagrindiniuislamistų teroristų taikiniu – užgrobtiems lėktuvams įsirėžus į du dangoraižius (vadintus bokštais dvyniais), kuriuose buvoPasaulinis prekybos centras (World Trade Center), šie buvo pažeisti ir nugriuvo. Išpuolio metu žuvo 2 753 žmonės, įskaitant 343 gaisrininkus ir 71 policijos pareigūną.[30] 2006 m. balandžio 27 d. nugriautų dangoraižių vietoje pradėta statyti Taikos Bokšto (Freedom Tower, vėliau pervadintas įOne World Trade Center) dangoraižį, jis baigtas statyti 2013 m., atidarytas 2014 m.
Niujorko aplinką veikia miesto dydis, tankis, didelė viešojo transporto infrastruktūra ir tai, kad miestas pastatytas prieHadsono upės žiočių. Niujorko miestas taip pat atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje aplinkos politikoje dėl savo dydžio ir įtakos.
Niujorko gyventojų tankumas aplinkai ir naudingas, ir pavojingas. Niujorkas turi didžiausią viešojo transporto sistemą Jungtinėse Valstijose, kuri palengvina žmonėms keliavimą, tačiau ji teršia aplinką. Benzino suvartojimas mieste yra tokio lygio, koks buvo visos šalies vidurkis XX a. 3 dešimtmetyje, todėl miestas yra atsakingas už 1 % šaliesšiltnamio dujų išmetimą į aplinką.
Niujorke statoma vis daugiau žaliųjų pastatų, pavyzdžiui,7 pasaulio prekybos centro dangoraižis, kuris perdirba lietaus vandenį ir jį naudoja drėkinimui, taip pat turi šildymą ir apšvietimus kontroliuojantį kompiuterį.
Labiausiai asocijuojamas pastatas su Niujorku yraEmpire State Building.1885 m.Čikagoje buvo pastatytas pirmasis pasaulyje dangoraižis naudojant geležies konstrukciją, tokia statybų technologija greitai atkeliavo ir į Niujorką. Tada miestas nuo europietiškų žemaaukščių tradicijų perėjo prie aukštuminių verslo rajonų pastatų.
Penki miesto rajonai:1: Manhatanas,2: Bruklinas,,4: Bronksas,5: Steiteno sala
Niujorkas suskirstytas į penkis pagrindinius rajonus, kuriuos sudaro šimtai mikrorajonų. Jei visi rajonai būtų atskiri miestai, keturi iš jų (Bruklinas, Kvinsas, Manhatanas ir Bronksas) būtų tarp dešimties didžiausiųJAV miestų.
Bronksas (Bronx) (gyv. 1 364 566) – šiauriausias Niujorko rajonas. Rajone įsikūrusiNiujorko „Yankees“ komanda, bei Bronkso zoologijos sodas, kuris yra didžiausias metropoliteninis zoologijos sodasJungtinėse Amerikos Valstijose, sode gyvena virš 6 000 įvairių gyvūnų, o plotas užima 107,2 hektarus. Bronkse taip pat susikūrėrepo irhiphopo kultūros.
Bruklinas (Brooklyn) (gyv. 2 511 408) – labiausiai apgyvendintas miesto rajonas, buvęs nepriklausomu miestu iki 1898 m. Bruklinas žinomas dėl savo kultūrinės ir etninės įvairovės, nepriklausomo menininkų gyvenimo, miesto dalių ir unikalaus architektūrinio palikimo.
Manhatanas (Manhattan) (gyv. 1 606 275) – tankiausiai apgyvendintas miesto rajonas, jame stovi įžymiausi ir aukščiausi miesto dangoraižiai. Rajone įsikūrę pagrindiniai verslo ir finansų centrai,Centrinis parkas,Brodvėjus beiHarlemas, kuris gerai žinomas kaip juodaodžių kultūros centras.
Kvinsas (Queens) (gyv. 2 256 576) – geografiškai didžiausias miesto rajonas ir didžiausias etninę įvairovę turintis rajonas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Istoriškai rajonas buvo surinktas iš daugybės mažų miestelių ir kaimų. Šiandien dauguma Kvinso gyventojų sudaro vidutines pajamas gaunantys asmenys. Tai vienintelis didelis rajonas visoje šalyje, kuriame gyvenančių žmonių vidutinės pajamos siekia 52 000 JAV dolerių per metus.
Steiteno sala (Staten Island) (gyv. 475,014) – rajonas yra tarsi miesto priemiestis, kuriame daugiausia statomi nuosavi namai.
Niujorke prasidėjo daugybė Amerikos kultūrinių judėjimų, pavyzdžiui,Harlemo Renesansas. Jo metu miestas buvo tapęs afroamerikiečių literatūros centru. Niujorkas XX a. 5-ajame dešimtmetyje buvodžiazo muzikos centras, 6-ajame dešimtmetyjeabstrakčiojo ekspresionizmo ir 8-ajame dešimtmetyjehip-hop muzikos lopšys. 8-9 dešimtmečiuose miestas darė įtakąpankroko irhardcore punk muzikai. Pastaraisiais metais iš Niujorko kyla garsiosindie rock muzikos grupės, pavyzdžiui,The Strokes,Interpol,The Bravery,Scissor Sisters, beiThey Might Be Giants. Niujorkas taip pat labai svarbusfilmų industrijai. „Manhatta“ (1920), šalies pirmasavangardinis filmas, buvo nufilmuotas Niujorko mieste. Šiandien Niujorkas yra antras pagal dydįJAV kino industrijos centras. Mieste yra daugiau kaip 2 000 meno ir kultūros organizacijų ir daugiau kaip 500 galerijų. Elektrinės šviesos išradimas leido miestui vystyti teatrą. XIX a. 9-ajame dešimtmetyje tokie teatrai kaipBrodvėjus, kartu su 42-aja gatve, pradėjo rodyti naują teatro žanrą, žinomą kaip Brodvėjaus miuziklas.
Kiekvienais metais Niujorką aplanko apie 40 milijonų JAV ir užsienio turistų. Turistai dažniausiai apžiūriEmpire State Building dangoraižį,Eliso salą, Brodvėjaus teatrą, muziejus bei kitas patrauklias vietas, pavyzdžiui,Centrinį, Vašingtono skvero parkus, „Rockfellerio“ centrą, Bronkso zoologijos ir Niujorko botanikos sodus, prabangius prekybos centrus 5-ojoje ir Medisono gatvėse. Daug turistų pritraukia ir vienas iš Niujorko simbolių –Laisvės statula.
Niujorkas yra labiausiai apgyvendintas miestasJungtinėse Amerikos Valstijose.2015 m. mieste gyveno 8,55 mln. žmonių (o 1990 m. – 7,3 milijono). Čia gyvena 40 % visų valstijos gyventojų. Pastaruoju metu miestas labai sparčiai auga, manoma, kad 2030 m. Niujorke gyvens 9,2 – 9,5 milijono žmonių.
Miesto gyventojų tankis yra 28 052 žmonės kvadratinėje mylioje (10 831 žm./km²), tai yra 10 000 žmonių daugiau nei antrame pagal gyventojų tankumąJAV miesteSan Franciske.
Niujorko gyventojų skaičius yra daugiau nei du kartus didesnis už antro pagal dydį JAV miestoLos Andželo. Į miestą nuo senų laikų atvykdavo daug imigrantų, todėl2000 m. 36 % miesto gyventojų buvo gimę svetur, iš visų Amerikos miestų tik Los Andžele irMajamyje atvykėlių skaičius yra didesnis. Šiuo metu daugiausia imigrantų atvyksta išDominikos respublikos,Kinijos,Jamaikos,Gajanos,Meksikos,Ekvadoro,Haičio,Trinidado ir Tobago,Kolumbijos irRusijos. Mieste yra didžiausios afroamerikiečių, italų, žydų ir airių etninės grupės. Mieste šnekama apie 170 skirtingų kalbų. Niujorke ir jo priemiesčiuose yra didžiausia žydų bendruomenė užIzraelio ribų, net žydų bendruomenėTel Avive (be priemiesčių) mažesnė nei Niujorke.
Vidutinės šeimos pajamos buvo 38 293 JAV dolerių.2005 m. Niujorke gyveno 44 % baltaodžių, 25,3 % juodaodžių, 11,6 % azijiečių, 0,4 % indėnų, 17 % kitos rasės, o 1,6 % gyventojų buvo dviejų arba daugiau nei dviejų rasių.
Niujorkas buvo suvienytas 1898 m., nuo to laiko savivaldybė kontroliuoja jį ir jo priemiesčius. Niujorko valdžia labiau centralizuota nei daugelis kitų JAV miestų savivaldybių, ji yra atsakinga už švietimą, bibliotekas, saugumą, miesto pramogas, sanitariją, vandens aprūpinimą ir kitokias gerovės paslaugas. Meras ir tarybos nariai renkami ketverių metų kadencijai. Miesto tarybą sudaro 51 tarybos narys, Niujorko rajonai yra nustatyti pagal geografinę gyventojų ribą. Miesto meras ir tarybos nariai gali kandidatuoti daugiausia du kartus. Šiuo metu miesto meras yra 2014 m. išrinktas Bill de Blasio.
Organizuotas nusikalstamumas ilgai buvo siejamas su Niujorko miestu. Nuo XIX amžiaus pradžios miestas buvo žinomas dėl savo gaujų ir kiek vėliau – dėl gangsterių. XX amžiaus 9-10 dešimtmečiuose mieste klestėjo prekyba narkotikais, tačiau policija ėmėsi nusikalstamumo užkardymo programų (pvz.,CompStat), buvo taisomi sudaužyti langai, taikytos kitos priemonės nusikalstamumui mažinti. Dėl šių veiksmų ir demografinių pokyčių 10 dešimtmečio pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje pavyko sumažinti nusikalstamumą: nuo 1991 m. mieste pradėjo mažėti nusikaltimų, laikyti pavojingais gyvenamieji rajonai nuo tada tapo daug saugesni. Per paskutinius dvylika metų nusikalstamumas mieste sumažėjo 75 %, o žmogžudysčių skaičius 2005 m. buvo žemiausias nuo 1963 metų: 2005 m. įvykdytos tik 539 žmogžudystės, o 1990 m. – 2 262. Pagal 2005 metų statistiką, Niujorkas buvo saugiausias iš dešimties didžiausių JAV miestų.
Viešasis transportas yra pagrindinis būdas keliauti po Niujorką. Maždaug vienas iš trijų viešuoju transportu besinaudojančių žmoniųJungtinėse Amerikos Valstijose ir du trečdaliai žmonių, kurie naudojasi geležinkeliais, gyvena Niujorke arba jo priemiesčiuose. Palyginti su kitais šalies miestais, kur 90 % žmonių į savo darbovietes važiuoja automobiliais, Niujorkas yra vienintelis JAV miestas, kuriame daugiau nei pusė šeimos ūkių neturi automobilių (Manhatane 75 % gyventojų neturi automobilių, o visoje šalyje tokių žmonių yra tik 8 %)
Niujorko metropolitenas (metro) yra didžiausia greitojo tranzito sistema pasaulyje, kurios bėgių ilgis sudaro 1 056 kilometrų (656 mylias), šis transporto tinklas yra ketvirtas pasaulyje pagal vežamų žmonių skaičių (2005 m. Niujorko metro pasinaudojo 1,4 milijardo žmonių). Niujorko transporto sistema yra didelė ir sudėtinga. Niujorke yra ilgiausias pakabinamas tiltas visojeŠiaurės Amerikoje, pirmas pasaulyje mechaniškai vėdinamas automobilių tunelis, daugiau kaip 12 000 geltonųjų taksi automobilių ir orinis tramvajus, kuris perkelia žmones išRuzvelto salos įManhataną.
Niujorko autobusų parkas ir geležinkelių tinklas yra didžiausi Šiaurės Amerikoje. Geležinkelių tinklas, kuris jungia trijų valstijų regionų priemiesčius ir Niuroko miestą, turi daugiau kaip 250 stočių ir 20 linijų. Sistema susijungia su dviem judriausiomis geležinkelių stotimis Jungtinėse Valstijose.
Niujorko miesto oro uostai yra pagrindiniai vartai į JAV. 2005 m. visais trimis Niujorko oro uostais naudojosi 100 milijonų žmonių. Niujorko oro erdvė yra judriausia visoje šalyje. Pagrindinis mieste –Džono F. Kenedžio tarptautinis oro uostas.
↑Dutch Colonies, National Park Service. Tikrinta 2007 m. gegužės 19 d. "Sponsored by the West India Company, 30 families arrived in North America in 1624, establishing a settlement on present-day Manhattan."
.jpg)
