Nigerija (oficialiaiNigerijos Federacinė Respublika) –federacinėkonstitucinėVakarų Afrikos valstybė. Ribojasi suBeninu vakaruose,Čadu irKamerūnu rytuose,Nigeriu šiaurėje irAtlanto vandenynu (Gvinėjos įlanka) pietuose. Nigerija užima 923 768 km², turi apie 218 mln. gyventojų ir yra didžiausia Afrikos žemyno iršešta pagal dydį pasaulio valstybė. SostinėAbudža, tačiau didžiausias miestas -Lagosas (taip pat antras pagal dydį Afrikos žemyne). Nigerija yrafederacinė respublika, sudaryta iš 36valstijų. Nigerija yra daugiatautė valstybė, kurioje gyvena daugiau nei 250 etninių grupių, kalbančių 500 skirtingų kalbų, besitapatinančių su įvairiomis kultūromis.[4][5][6] Trys didžiausios etninės grupės yrahausai šiaurėje,jorubai vakaruose irigbai rytuose. Šioms grupėms priklauso daugiau nei 60% visų šalies gyventojų.[7] Oficiali kalba yraanglų, pasirinkta siekiant palengvinti kalbinę vienybę nacionaliniu lygiu.[8]Nigerijos konstitucija garantuojatikėjimo laisvę.[9] Krikščionių ir musulmonų populiacijos panašiai pasiskirstę - Nigerija yra padalinta maždaug per pusę tarp musulmonų, gyvenančių daugiausia šiaurėje, ir krikščionių, gyvenančių daugiausia pietuose. Tradicinių religijų, kurios sutinkamos tarp kai kurių igbo ir jorubų etninių grupių, išpažinėjai sudaro mažiau nei 1%.[10]
Dabartinė Nigerija kaip politinis vienetas susiformavo tikXX a. pradžioje, britams sujungus į vieną vienetą keletą skirtingų protektoratų. Iki tol Nigerijos istorija buvo atskirų civilizacijų ir valstybių istorija. Šiaurės Nigerija ir Pietų Nigerija, pasižyminčios skirtingomis geografinėmis ir kultūrinėmis savybėmis, vystėsi atskirai.
Šiaurės Nigerijoje pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje suklestėjoSahelio civilizacija. Čia radosi daug Hausų valstybių, kurios vykdė prekybą suŠiaurės Afrika, ir tuo pačiu introdukavoislamą, kuris yra vyraujanti religija šiaurės Nigerijoje ir dabar. Į rytus nuo Hausų, dabartinėje šiaurės rytų Nigerijoje klestėjoKanemo irBornu valstybės.XVIII a. šioje teritorijoje susikūrėFulbių imperija.
Pietų Nigerijoje II mūsų eros tūkstantmetyje suklestėjoBenino civilizacija. Jos atstovaijorubai,igbai,biniai išvystė aukštą bronzos liejimo techniką ir sukūrė klestinčias teokratines valstybes. Jų kultūra buvo nešama į vakarus, į dabartinioBenino,Togo,Ganos irDramblio Kaulo Kranto teritorijas. NuoXV a. Benino civilizacijos tautos aktyviai prekiavo su europiečiais, perimdamos iš jų daug technikos pasiekimų,krikščionybę ir aktyviai įsijungdamos įvergų prekybą.
Europos tautos pirmiausia kūrėsiGvinėjos įlankos pakrantėse, todėl nuoXV a. bendravo su Benino civilizacijos tautomis. Jos statė savo fortus. NuoXIX a., uždraudus vergų prekybą, europiečius ėmė dominti teritorijos, todėl britai čia pradėjo savo užkariavimus. Per visąXIX a. jie vieną po kitos pajungė visas Nigerijos tautas, tokiu būdu sukurdami dabartinės Nigerijos teritoriją.
1960 m. Nigerija iškovojo nepriklausomybę, tačiau jai teko sukurti bendrą šalies identitetą, kadangi dėl skirtingos istorijos atskiros tautos gana sunkiai sugyvena tarpusavyje. 1967–1970 m. Nigerijoje kilo pilietinis karas, po kurio sekė karinės diktatūros (1966–1979 m. ir 1983–1999 m.) ir demokratiškai išrinktos civilių valdomos vyriausybės. Galop 1999 m. prezidento rinkimuose buvo pasiekta stabili demokratija. 2015 m. rinkimuose pirmąkart šalies istorijoje pralaimėjo pareigas einantis šalies prezidentas.[15]
Ypač dideli nesutarimai egzistuoja tarp šiaurės Nigerijoshausų, Pietų Nigerijosjorubų irigbų. Pastarieji puoselėja separatistines nuotaikas ir vienu metu buvo sukūrę atskirą valstybęBiafrą.
Nigerija – federalinė respublika. Šalies galva ir vyriausybės vadovas –prezidentas. Jis renkamas visuotiniuose rinkimuose 4 metų kadencijai (gali būti perrinktas kitai kadencijai). Vykdomąją valdžią taip pat atlieka Federalinė Vykdomoji Taryba. Įstatymų leidžiamąją valdžią atlieka dviejų rūmųparlamentas. Jį sudaro Senatas (109 nariai, renkami po 3 iš kiekvienos valstijos ir 1 iš sostinės, renkami 4 metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose) ir Atstovų Rūmai (346 nariai, renkami visuotiniuose rinkimuose 4 metų kadencijai).
Kaip ir daugelyje Afrikos šalių, Nigerijoje klestikorupcija. Apskaičiuota, kad 1960-2012 m. laikotarpiu Nigerija dėl korupcijos neteko daugiau nei 400 mlrd. JAV dolerių.[16] Dažni konfliktai tarp atskirų etninių grupių. Dėl kultūrinės šalies įvairovės galioja kelios teisinės sistemos:angloamerikiečių teisė,paprotinė teisė,šariatas (šiaurinėse valstijose, kur dominuoja islamas).
Nuo pat nepriklausomybės iškovojimo 1960 m., Nigerija užsienio politikoje daugiausiai dėmesio skyrėAfrikos vienybės idėjai.[17] Viena iš afrocentrinės užsienio politikos išimčių buvo glaudūs Nigerijos santykiai suIzraeliu XX a. septintajame dešimtmetyje. Izraelis sponsoriavo ir padėjo pastatyti Nigerijai parlamento pastatus.[18] Nemažai išbandymų užsienio politikoje teko šaliai susivienijus po pilietinio karo. Nigerija rėmė judėjimus prieš baltųjų mažumų vyriausybes pietinėje Afrikoje,Afrikos nacionalinį kongresą, laikydamasi griežtos pozicijosapartheidinėsPietų Afrikos vyriausybės atžvilgiu. Nigerija buvo Afrikos vienybės organizacijos (dabar vadinamosAfrikos Sąjunga) steigėja. Turi didžiulę įtaką Vakarų Afrikoje ir Afrikoje apskritai.
Nuo 2000 m. eksponentiškai augoKinijos ir Nigerijos prekybiniai santykiai. Tarp 2000 ir 2016 m. dvišalė prekyba išaugo daugiau nei 10 mlrd. dolerių.[19] Vis dėlto tai išaugo į problemą, nes į Nigeriją iš Kinijos importuojama dešimtkart daugiau nei iš Nigerijos eksportuojama į Kiniją.[20] Dėl toNigerijos ekonomika tampa per daug priklausoma nuo pigaus importo, kad išsilaikytų vietinė produkcija, o tai lemia Nigerijos pramonės smukimą.[21]
Lietuvos ir Nigerijos dvišaliai santykiai siekia1992 m.lapkričio 10 d., kai Nigerija pripažino Lietuvos nepriklausomybę, nors diplomatiniai santykiai užmegzti vėliau -2001 m.sausio 17 d.
Nigerijos ginkluotąsias pajėgas sudaro Nigerijos sausumos armija, Nigerijos karinis jūrų laivynas ir Nigerijos karinės oro pajėgos. Nigerijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, šias pareigas įgyvendinantis per Gynybos ministeriją, kuri savo ruožtu yra atsakinga už kariuomenės ir jos personalo valdymą. „Global Firepower“ duomenimis, Nigerijos ginkluotosios pajėgos yra ketvirtos pagal pajėgumus Afrikoje ir užima 35 vietą tarp visų pasaulio valstybių.[23]
Šiandien Nigerijos ginkluotosios pajėgos susiduria su daugybe vidaus iššūkių, kurie ir toliau kenkia stabilumui Nigerijoje ir visame regione. Kai kurios iš šių grėsmių apima nuo 2009 m. liepos besitęsiančiusdžihadistų sukilėlių grupuotėsBoko Haram veiksmus šiaurės rytų Nigerijoje. Taip pat Nigerijos ginkluotios pajėgos dalyvauja ilgalaikėje kovos su piratavimuNigerio deltoje kampanijoje, keliančioje rimtą grėsmę gyvybiškai svarbiai šalies naftos pramonei, sudarančiai 40 % Nigerijos eksporto ir 85 % vyriausybės pajamų.[24][25] Padėtį apsunkina didžiulė korupcija, silpninanti Nigerijos kariuomenės gebėjimą atremti vidaus saugumo grėsmes, nes sudaro gerąs sąlygas sukilėlių ir teroristų grupuotėms veikti.[26][27]
Nigerija padalinta į 36 valstijas ir vieną Federalinę sostinės teritoriją. Jų smulkesni padaliniai yra 774 Vietines vyriausybinės teritorijos (LGA). Kai kurios valstijos yra suformuotos senųjų čia egzistavusių valstybių (emyratų) pagrindu, kurių kai kurios dar yra išlaikę vietines valdovų dinastijas.
Nigerijos pagrindinės upės yraNigeris irBenuė, kurios įteka į Nigerio deltą, vieną didžiausių pasaulio upiųdeltų.
Nigerija taip pat yra svarbus centras bioįvairovėje. Manoma, kad plotai, supantys Kalabarą, Kroso upę pasižymi didžiausia drugių įvairove.
Nigerija labiausiai išsiplečiantis topografinis regionas Nigerio ir Benuė upių slėniuose (kurie sujungia vienas į kitą ir sudaro "Y" formą). Į pietvakarius nuo Nigerio yra „tvirtas“plokščiakalnis, o į pietryčius nuo Benuė kalvos ir kalnai yra visas kelias iki sienos su Kamerūnu. Pakrantės lyguma yra tiek pietvakariuose, tiek pietryčiuose.
Nigerija dalijama į 3 klimato sritis: tolimuosius pietus, tolimąją šiaurę ir likusį šalies plotą. Toli pietuose yra tropinių miškų sritis, kur metinis kritulių kiekis yra nuo 60 iki 80 cm per metus. Šiaurėje yra apibrėžiama beveik dykuma panašaus klimato, kur kritulių iškrenta mažiau nei 20 cm per metus. Likusioje šalies dalyje būdingasavana, kurioje kritulių iškrenta nuo 20 iki 60 cm per metus.
Nigerijos ekonomika priklausoma nuonaftos, nors yragamtinių dujų irmineralų (alavo,švino,cinko,asbesto,mangano,urano,boksito) telkinių. Daugiau nei trečdalis BVP sukuriama žemės ūkio sektoriuje (auginamosaliejinės palmės,sorgai,soros,medvilnė,kakavmedžiai). Naftos perdirbimo, tekstilės, maisto, automobilių, medienos apdirbimo pramonė. Svarbi ūkio šaka šalies pietuose – žvejyba. Pagrindiniai prekybos partneriai: JAV, Kinija, Brazilija, Jungtinė Karalystė, Ispanija.
Nigerija – gausiausiai gyvenama valstybė Afrikoje. Čia gyvena daugiau kaip 170 mln. gyventojų. 51,7 % gyvena kaimuose, 48,3 % – miestuose. Šalis gyvenama tankiai: vidutinis gyventojų tankumas 145 žm./km². Tankiausiai gyvenamos pietinės valstijos, ypač Nigerio delta (Anambroje 863 žm./km²,Imo 712 žm./km²,Akva Ibome 554 žm./km²), rečiausiai gyvenami rytai ir šiaurės rytai (Taraboje 42 žm./km²).
Šalyje labai didelė etninė įvairovė. Gausiausios tautos:hausai irfulanai 29 %,jorubai 21 %,igbai 18 %,idžavai 10 %,kanuriai 4 %,ibibijai 4 %,tijai 2 %. Iš viso gyvena ~250 tautų ir genčių. 2018 m. skaičiavimais, šalyje dominuoja musulmonai (53,5%, daugiausiai šiaurėje) ir krikščionys (45,9% Christian, iš jų 10,6% Romos katalikai ir 35,3% kitų denominacijų krikščionys (anglikonai, baptistai, kiti protestantai). Vietinių tradicinių religijų išpažinėjai sudaro 0,6%.[28]
Nigerijoje gyvenimo sąlygos ir medicininis aptarnavimas prastos kokybės. Vidutinė gyvenimo trukmė 2022 m. - 61 metai.[29] PaplitęsŽIV (nors kur kas mažesniais mastais nei pietų ar rytų Afrikoje),maliarija,cholera,miegligė.
Švietimo politiką Nigerijoje prižiūri Nigerijos švietimo ministerija. Švietimo sistemą sudaro darželiai, pradinės mokyklos, vidurinės mokyklos ir aukštosios mokyklos. 68% Nigerijos gyventojų yra raštingi. Šis procentas stipriai skiriasi, priklausomai nuo lyties - daugiau raštingų vyrų (75,7%) nei moterų (60,6%).[30]
Nigerijoje mokslas nemokamas ir remiamas vyriausybės, tačiau nė vienai amžiaus grupei nėra privalomas. Šalyje veikia 138 universitetai, iš kurių 40 federaliniai, 39 valstybiniai ir 59 privatūs. Nigerijoje pagalGlobalų inovacijų indeksą 2021 m. buvo 118 pasaulyje, keturiomis pozicijomis žemiau nei 2019 m.[31][32][33][34]Lagoso universitetas yra laikomas geriausiu šalyje.
Dėl didelės etninės įvairovės Nigerijoje nėra vieningos kultūros: šiaurėje dominuoja islamiškahausų/fulanių kultūra, o pietinėje šalies dalyje neatsiejamai susimaišę vietinių afrikietiškų religijų ir krikščionybės tradicijos. Pietryčiuose dominuojanti grupė yraigbai (prie jų šliejasiibibijai iridžai), pietvakariuose –jorubai.
Nigerijos kino filmų pramonė vadinamaNolivudu ir savo dydžiu nusileidžia tikBolivudui. Daugiausia kino studijų įsikūrusiosLagose,Kane irEnugu bei sudaro reikšmingą dalį šių miestų ekonomikose.
Daugelis XX a. pab. Nigerijos muzikantų, tokių kaipFela Kuti, į afroamerikietišką džiazą ir soulą įmaišė įvairios vietinės muzikos kultūrinius elementus, taip duodami pradžiąafrobito muzikiniam žanrui, kuris savo ruožtu padarė įtakąhiphopo muzikai.[36] Taip pat iš Nigerijos kilusiJuJu žanro muzika - jai būdingas tradicinės jorubų tautinės muzikos substratas. Šį žanrą išgarsino atlikėjasKingas Sani Adė.2008 m. lapkritį Nigerijos muzikos scena sulaukė tarptautinio dėmesio, kai žinomas muzikos kanalasMTV surengė pirmąjį žemyne Afrikos muzikos apdovanojimų šou Abudžoje.[37]
↑Adams, S.Black President: The Art and Legacy of Fela Anikulapo-Kuti: New Museum of Contemporary Art, New York;This Is Lagos: Yabis Night, Music and Fela, Skoto Gallery, New York.African Arts v. 37, no. 1 (2004 m. pavasaris).
