| Neutronas |
|---|
 |
| Klasifikacija |
|---|
|
| Savybės | |
|---|
|
Neutronas – neturinti elektrinio krūviosubatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė užprotono. Jo antidalelė –antineutronas.
Gali susidaryti,protonui išspinduliavuspozitroną arba pasigavuselektroną.Neutronui pasigavuspozitroną arba išspinduliavuselektroną, susidaroprotonas. Laisvasneutronas skyla įelektroną,antineutriną ir tampaprotonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s.
Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę įbranduolius, jie lengvai sukelia skilimą arba naujųizotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprųantrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kaiizotopų skilimo metu susidaro daugiauneutronų, nei sunaudojama skaidymui, kylagrandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurieurano,plutonio,torio izotopai.
Branduolių skaidymo, pataikiusneutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuoneutronų greičio: lėtesnineutronai branduolius skaido lengviau, dėl toneutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz.,vandenilio junginiai,anglis ir pan.
Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip patneutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklidocharakteristikos ir nuo neutrono energijos.[1] Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido.
1932 metųvasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojasDžeimsas Čadvikas paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimą Džeimsas Čadvikas1935 m. apdovanotasNobelio premija.[2]
- ↑HORODNIČIUS, Henrikas.Branduolio fizika. Vilnius: VU l-kla, 1997, 197 p.
- ↑TARASONIS, Vytautas.Fizika: vadovėlis XI–XII klasei . Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 270 p.ISBN 5-420-00253-1.
