Nemunas (bltr.Нёман, Nioman,prūs.Mīmeli,rus.Неман, Neman,vok.Memel,žem.Nemons) – ilgiausiaLietuvos upė. Jo visas ilgis yra 937 km, Lietuvos teritorijoje teka 359 km. Likusioji dalis teka perBaltarusiją (462 km) bei riboja Lietuvos sienąsu Baltarusija (17,3 km) irRusijos Kaliningrado sritimi (98,7 km). Nemuno baseino plotas 98 200 km², iš jų 46 600 km² yra Lietuvoje[1] (apima 72 % Lietuvos teritorijos).
Tai yra ketvirta pagal ilgį Baltijos jūros baseino upė.
Tėkmė
Nemuno aukštupys ties StolbcaisNemuno deltos lankos
Nemunas prasideda Baltarusijoje, 45 km į pietus nuoMinsko, Uzdzensko rajono Aukštutinio Nemuno (Верх-Нёман) kaimo apylinkėse, pelkėtameBaltarusijos aukštumų pažemėjime, 179 m aukštyje virš jūros lygio. Pradžioje upė teka į pietus, bet susiliejusi suUsa gerokai praplatėja ir pasuka į vakarus. Nemuno aukštupys driekiasi iki santakos suKatra (402 km ruožas). Jame upė teka plačiuslėniuNemuno aukštupio žemuma, susidariusia paskutiniame tarpledynmetyje. Vagos plotis žemiauŠčiaros žiočių 150–280 m, gylis iki 4 m.Salpa užima beveik visą slėnį, jos plotis 2–4 km. Upė, vingiuodama per salpą, sudaro nemažaisenvagių irmeandrų. Vidutinis nuolydis 20 cm/km.[1]
Vidurupio ilgis 327 km, jis tęsiasi iki santakos su Nerimi. Už Katros žiočių Nemunas pasuka į šiaurę. Nuo santakos suJuodąja Ančia 17 km ruože Nemunu išvesta Lietuvos ir Baltarusijosvalstybės siena, o toliau upė teka Lietuvos teritorija. Čia Nemunas graužiasi per morenines aukštumas, todėl sudaro meandras, o tarp Punios ir Birštono –Didžiąsias Nemuno kilpas. Slėnis siauras, gilus, beveik be salpos. Krantai statūs, ardomi. Vagoje daugrėvų – ties Gardinu, Merkine (Bajorė, Meška, Sakalai, Merkinės rėva, Žirklės, Siuvėjas), Alytumi (Kiaulė, Paršiukas, Kuilys, Avinas, Kriaušė), Balbieriškiu (Barbiera, Buršalas). Žemutinė vidurupio dalis užlietaKauno marių. Jų dugne atsidūrė ir pavojingiausios Nemuno rėvos – Guoga, Velnio tiltas, Velnio pirtis, Kamandulė). Vidurupiovagos plotis svyruoja nuo 80 m siauruose ir giliuose slėnio ruožuose iki 200–300 praplatėjimuose. Būdingas vagos gylis 1-3,5 m. Vidutinis nuolydis – 23 cm/km. Ypač sraunūs ruožai yra 14 km žemiau Merkio žiočių ir 13 km aukščiauPeršėkės žiočių. Čia nuolydis atitinkamai 43 ir 38 cm/km, o srovės greitis viršija 2 m/s.[1] Nemuno vidurupio slėnyje į paviršių trykšta daugmineralinių versmių.
Žemupyje (208 km) Nemunas teka į vakarus. Už Smalininkų sudaro Lietuvos-Rusijos valstybinę sieną. 48 km nuo žiočių prasidedaNemuno delta – upė išsišakoja įRusnę (pagrindinė vaga) irGiliją (atsišakoja link Rusijos). TiesRusnės miesteliu upė skaidosi įAtmatą dešinėje irSkirvytę kairėje taip sudarydamaRusnės salą. Toliau šios atšakos dar skaidosi į smulkesnes protakas ir suteka įKuršių marias 40 km į pietus nuoKlaipėdos. Žemupio vaga lyginant su vidurupiu gerokai praplatėja (iki 500 m), tėkmė sulėtėja (nuolydis 1,5 cm/km, o netoli žiočių – iki 3 cm/km). Vaga daug mažiau vingiuota, gausu seklumų, laikinų smėlio salų. Aukštutinėje žemupio dalyje slėnis ryškus, 1,5–2 km pločio, 30 – 35 m aukščio šlaitais. Už Jurbarko slėnis jau nebe toks žymus. Už Jūros žiočių Nemunas kertaVilkyškių kalvagūbrį ir toliau teka per Pamariolankas. Upės vagos gylis žemupyje – 1,5–5 m.[1]
Visas Nemuno baseino plotas apima 97 928 km², iš kurių 46 700 km² yra Lietuvos teritorijoje, 45 450 km² – Baltarusijos, 2 520 km² – Lenkijos, 3 170 km² – Rusijos ir 88 km² – Latvijos teritorijoje.[2] Nemuno baseinas ribojasi suVentos,Lielupės,Dauguvos,Dniepro,Vyslos,Priegliaus,Danės,Bartuvos baseinais. Baseino ežeringumas – 2,5 %. Lietuvoje Nemuno baseinui priklauso apie 20 tūkst. upių ir upelių.Intakų eilė siekia iki 11 grandžių. Baltarusijoje upė turi daug tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų intakų, tačiau Lietuvoje visi didesni intakai (išskyrus Šešupę) įteka tik iš dešinės. Nemunas iš viso turi apie 180 intakų.
Per metus įBaltijos jūrą Nemunu nuteka vidutiniškai 21,6 km³ vandens. Didžiausianuotėkio dalis nuteka pavasarį – 41-46 %, vasarą – 15-18 %, rudenį 19-22 %, žiemą – 17-21 %. Upę maitina krituliai, šaltinių, sniego tirpsmo vanduo. Didžiausiasdebitas paprastai būna pavasarį, per potvynį, tačiau pasitaiko ir vasaros poplūdžių metu ar žiemą. Didžiausias užfiksuotas – 91,5 m³/s1953 m.gruodžio 23 d. tiesSmalininkais. Mažiausias debitas būna dažniau žiemą, rečiau vasarą. Minimalus Lietuvoje užfiksuotas Nemuno debitas – 33,1 m³/s1961 m.gruodžio 18 d. tiesNemajūnais.[1]
Nemunas paprastai užšąlagruodžio pabaigoje arsausio pradžioje, nors šiltomisžiemomis neužšąla visai. Vidutiniškailedo danga išsilaiko 48-98 dienas, o ypač šaltomis žiemomis yra išsilaikiusi net 152 dienas (1838–1839 m. žiemą). Dėl dažnųatodrėkių stora ledo danga nesusiformuoja, ledai gali aižyti kelis kartus per metus. Būdinga ledo storis 0,4-0,7 m, Kauno mariose – iki 0,8 m.Ledonešis gali prasidėti jau sausį, nors paprastai prasideda apiekovo vidurį. Dėl nevienodo upės nuolydžio, skirtingo tėkmės greičio, kliūčių susidaro ledų sangrūdos. Jos ypač dažnos ties Neries žiotimis, nes Neries nuolydis didesnis.
Nemuno vidutinis debitas (m³/s) pagal mėnesius, išmatuotas Smalininkų vandens matavimo stotyje. Duomenys apskaičiuoti už 1812 – 1993 metų laikotarpį[4].
Kasmetinis Nemuno potvynis ties Smalininkais vidutiniškai trunka 62 dienas, savo maksimumą pasiekia kovo pabaigoje.
Kiekvieną pavasarį, pasibaigiant žiemai,Pamario krašte Nemunas išsilieja iš krantų, apsemdamas nemažas teritorijas. Potvynis apsemia per 50 km kelių. Pavasario potvynis yra tik šiam kraštui būdingas reiškinys.Šilutės rajone potvynis paprastai apsemia apie 10000 hektarų teritoriją. Kartais potvynis užlieja didesnius pievų plotusir atskiria gyventojus nuo civilizacijos. Tokio dažno potvynio pagrindinės priežastys yra dvi – gan gausūs krituliai, antroji jau nuo tarybinių laikų negilinamas Nemunas, kuris nebesugeba praleisti tokio vandens kiekio ir šis liejasi į pievas, semia kelius ir sodybas.
Per hidrologinių stebėjimų istoriją didžiausias buvo 1958 m. potvynis – užtvindyta 58 tūkst. ha laukų.1997 m. vandens lygis virš kelio viršijo 1,4 m.
Potvynio metu paprastai apsemiamasŠilutės-Rusnės kelio ruožas. Keliui tapus neišvažiuojamu pasitelkiamas specialus transportas – lengvuosius automobilius perkelia tralai, kursuoja padidinto pravažumo autobusas. Vandens lygiui virš kelio pasiekus 80 cm,Šilutės-Rusnės perkėla uždaroma, pagalbą gyventojams teikia kariškių amfibijos. Šią problemą išsprendė2019 m. pastatytaRusnės estakada.
Pavasarį užlietas Šilutės-Rusnės kelias
Neretai lokalūs potvyniai kyla dėl ledo sangrūdų. Dėl jų yra nukentėję daugelis vidurupio ir žemupio pakrančių miestų ir miestelių. Šaltiniuose minima, kad1715,1811,1829,1855,1906 m. Nemunas buvo apsėmęsKauno rotušės aikštę.1946 m. Nemuno vanduo net 8,57 m viršijo Kauno vandens matavimo posto nulinę altitudę. 1958 m. didelis potvynis buvo Druskininkuose (9,9 m), Birštone (7,8 m), Smalininkuose (5,6 m).[1]
PastačiusKauno HES mieste didelių potvynių nebebūna. Be to, pakito žemupio potvynių režimas. Ledai kaupiasi Kauno mariose, o prie užtvankos susiformuoja neužšąlančios properšos, todėl Kauno – Vilkijos ruože ledo sangrūdų Nemune nebebūna. Tačiau dėl to padaugėjo ledo kamščių ruože iki marių (tarp Birštono irDarsūniškio).
Hidrologiniai stebėjimai
Reguliarūs Nemuno hidrometriniai stebėjimai prasidėjo 1810 m. kai Nemuno žemupyje įsteigti keli vandens lygio matavimo postai (Smalininkuose, Tilžėje, Sėliuose, Rusnėje, Skiepuose).1877 m. prie Nemuno ir jo atšakų veikė jau 25 postai. XIX a. Nemune, 45 km nuo jo žiočių (Šancine) pirmą kartą išmatuotas upės debitas, o nuo 1896 m. pradėtas matuoti nuolat. Tarpukariu išsamiu Nemuno vandens režimo tyrimu užsiėmėSteponas Kolupaila. Tarybiniais metais pradėtas nuoseklus įvairių hidrometrinių duomenų (vandens lygio, temperatūros, užterštumo, debito, ledo storio) stebėjimas.
Dabar Lietuvoje prie Nemuno veikia šioshidrologinės stotys: Druskininkų, Nemajūnų, Prienų, Birštono, Kauno HE, Smalininkų, Panemunės,Šilininkų irRusnės.[5] Dėl kasmetinio Nemuno žemupio potvynioLietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologijos skyriuje atliekamos šios prognozės: vidutinio mėnesio vandens debito Nemune, minimalaus vandens debito Nemune, minimalaus vandens lygio Neryje, kasdieninių vandens debitų Nemune 1-5 parų ir 10 parų išankstumu, kasdieninio vandens lygio Nemune 1-3 parų išankstumu, pavasario potvynio maksimalaus vandens lygio ir debito Nemune, pavasario potvynio vandens tūrio Nemune, ilgalaikė ledo lūžio datų Nemune, Neryje, Šventojoje, Nevėžyje ir Jūroje, trumpalaikė ledo lūžio datos Nemune ir Neryje.[6]
Dabartinis Nemuno slėnis susidarė 7 skirtingais etapais. Anksčiausiai susiformavo Nemuno aukštupio slėnis: paskutiniojoledynmečio metu juo tekėjo vandenys atplūdę nuo ledyno pakraščio Žižmos, Gaujos, Berezinos ir kt. senslėniais. Vėlesnėje ledynmečio stadijoje Merkio irBebro-Narevo senslėniais tekėjo ledyninių vandenų upė, kuri suformavo tolesnę Nemuno slėnio atkarpą. Dabar Nemunas teka šio senslėnio dalimi, tačiau priešinga kryptimi. Ledynui traukiantis į šiaurę prie jo pietinio pakraščio susiformavoprieledyninis ežeras. Kylant jo vandens lygiui, tarp Nemunaičio ir Alytaus jo vanduo pralaužėmorenines aukštumas ir suformavo pralaužtinį slėnį, ir nutekėjo į pietus. Tačiau ledynui toliau traukiantis ežero lygis nuslūgo ir vanduo jau ėmė tekėti iš pietų į šiaurę, upė smarkiai vingiavo ir sudarė dabartinį Nemuno vidurupio slėnį. Vėliausiai susiformavo Nemuno žemupys: juo pradžioje tekėjo iš jau toli į šiaurę atsitraukusio ledyno plūstantysŠventosios ir Neries vandenys ir nutekėdavo Priegliaus-Įsruties senslėniais. Ankstyvuoju poledynmečiu vanduo prasigraužė pro Gardino aukštumą, todėl susijungė Nemuno aukštupys ir vidurupis. Vidurupyje padaugėjo vandens, prasidėjo stipri erozija, upė atkirto dalį buvusių vingių. Žemupyje tuo tarpu pradėjo formuotis delta.[1]
Ekonominė reikšmė
Kauno marios
Nemunas naudojamas elektros energijos gavybai, žvejybai, laivybai, vandens tiekimui, drėkinimui, turizmui.
TiesKaunu Nemunas yra užtvenktasKauno hidroelektrine (pradėjo veikti pilnu pajėgumu 1960 m.). Aukščiau jos susidaręs tvenkinys yra didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys, vadinamasKauno mariomis. Būta planų patvenkti upę Dzūkijoje, tačiau dėl visuomenės ir gamtosaugininkų pasipriešinimo jie neįgyvendinti. Kauno marių pakrantėje tiesKruoniu įrengtaKruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Nemuno vanduo galimai bus naudojamas planuojamosBaltijos atominės elektrinės reaktoriams aušinti.[7]
Nemuno vanduo naudojamas metalo apdirbimo, chemijos, popieriaus, maisto pramonės gamykloms Baltarusijoje, Rusijoje, Lietuvoje.
Upė laivuojama aukštupyje (320 km ruožas tarp KupiskoNaugarduko rajone ir ŠandubrosGardino rajone) bei žemupyje (tarp Kauno ir žiočių). Tarybiniais metais upe kursuodavo savaeigės bei buksyruojamosbaržos, vykdavo reguliarūs greitaeigių keleivinių laivų „Raketa“ reisai.1985 m. Nemuno žemupiu pervežta 69 tūkst. keleivių, 2,1 mln. t krovinių. Vyko pastovus upės dugno valymas, palaikytas 1,5 mfarvaterio gylis. Nepriklausomoje Lietuvoje dėl ekonominių priežasčių atsisakyta krovininės ir keleivinės laivybos, dabar palaipsniui vystoma tik turistinė laivybajachtomis,kateriais, veikia sezoninisVilkijos keltas (Kauno raj.).[8]
Tiltai per Nemuną
Čiurlionio tiltas KauneKaralienės Luizos tiltas per Nemuną SovietskeNemunas Alytuje nuopėsčiųjų ir dviračių tilto
Tiksli Nemunovardo kilmė nežinoma. ProfesoriusKazimieras Būga spėjo, kad vardas reiškia šlapią vietą, raistą, pelkę (plg.nemuogė – „mėlynė“,nemunė – „grybo pavadinimas“,lot.nemus „biržtva, alkas, miškelis“,sen. gr.νέμος „miškelis“). Šis žodis, savo ruožtu, susijęs suskr.नम्, नमति =IAST:nam-, namati „linkti, lenktis“[10] Nemuno vardas senas, greičiausiai nuoneolito laikotarpio. Nemuno vardažodis plačiai paplitęsbaltų gyventose srityse, dažniausiai vandenvardžiuose. Giminingų žodžių yra nemažai: Nemunykštis,Nemunėlis, Nemunaitis, Nemunynas ir kiti. Yra nemažai gyvenviečių, kurių pavadinime yra panašus žodis –Panemunė,Užnemunė,Nemunaitis,Nemajūnai. Jų esama nuo pat upės aukštupio.[11]Kęstučio Demerecko aiškinimu vandenvardis Nemunas reiškia nebylią, ramią, bežadę upę. Tokią pat reikšmę turi ir vokiškuose šaltiniuose naudojamas pavadinimasMemel (Mėmėlė, Mėmelis). Plg.,mėmė, memelis, mimelis („nekalbus žmogus, tylenis“),latv.mems („nebylys“), taip patnėmti („netekti žado, nutilti“),niemas, niemus („bežadis, tylus“). Baltams ir slavams bendra šaknisnem- pereidama į vakarus, kur dažnaiu sutinkami kuršizmai, virstamem- (plg. Nemunėlis – Memele).[12]
Kartais upė siejama suPtolemėjaus žemėlapyje pažymėtaisChronu (Cronus, Cronon, Chronius) ir Rubonu. Vėliau (nuo1250 m.) upė dažnai minima kryžiuočių dokumentuose.Merkatoriaus žemėlapyje aukštupys vadinamasNiemen, o žemupys –Memel. Kituose šaltiniuose dar sutinkami pavadinimai:Memebe, Mimmel, Nemel, Niemijen.[13]Vokietijos himne šalies teritorija įvardinamaVon der Maas bis an die Memel – „nuoMaso iki Nemuno“.
Istorija
Merkinės piliakalnis
Nemuno pakrantės gyvenamos nuo pat to laiko, kai atsitraukė ledynai. Upės vardu pavadinta archeologinėNemuno kultūra. Formuojantis Lietuvos valstybei Nemunas atliko labai svarbią gynybinę funkciją. XIII–XIV a. prasidėjus kovoms sukryžiuočiais paupio piliakalniuose pastatyta daug pilių:Belicos,Dubno, Gardino,Perlamo, Pervalko, Merkinės, Nemunaičio, Alytaus, Punios, Birštono, Darsūniškio, Kauno,Paštuvos,Pieštvės, Veliuonos, Kolainių,Bisenės, Jurbarko, Šareikos, Ragainės. Vėliau kryžiuočiai dalį žemupio pilių sunaikino ir ten įkūrė savas. XVI–XVII a. paupyje pastatytos rezidencinėsRaudonės,Panemunės,Raudondvario pilys. Svarbiausi Lietuvoje prie Nemuno išlikę piliakalniai:Liškiavos,Merkinės,Alytaus,Punios,Birštono,Jiesios,Seredžiaus,Veliuonos,Sudargo,Rambynas.
Senovėje Nemuno žemupys skyrė lietuvių irprūsų gentis. Nuo 1919 m. upe ėjo Klaipėdos krašto irRytų Prūsijos siena, kuri vėliau tapo Rusijos ir Lietuvos siena.
Prie Nemuno buvo sudarytosSalyno irTilžės sutartys.
Apielaivybą Nemunu minima jauXIII a. popiežiausInocento IV bulėje. Upe plukdytisieliai, vytinėmis gabenti grūdai ir kiti žemės ūkio produktai.1350,1553,1771–1773 m. iš upės vagos buvo valomi akmenys, naikinamos rėvos. 1765–1768 m. buvo iškastasOginskio kanalas, kuriuo per Ščiaros,Jaseldos irPripetės upes Nemunas sujungtas su Dniepru.1839 m.Augustavo kanalu per Juodosios Ančios ir Bebro upes Nemunas sujungtas suVysla. 1863–1873 m.Vilhelmo kanalu per Miniją Nemunas sujungtas su Klaipėdos uostu. XIX a. taip pat bandyta Nemuną sujungti su Ventos baseinu, tačiauVentos-Dubysos kanalas kasti nebaigtas.1840–1891 m. sureguliuota žemupio vaga nuo Smalininkų iki žiočių.[1]
Nemunas nuo seno turi svarbią kultūrinę reikšmę lietuvių tarpe. Jis įvardinamas kaip „upių tėvas“. Senosios lietuvių religijos laikais prie Nemuno veikė nemažaialkviečių, kur vyko aukojimai ir ruseno šventoji ugnis, dunksojošventosios giraitės. Istoriniuose šaltiniuose tokios šventvietės minimosRambyne,Romainiuose, Kaune.
Nemunas gausiai minimas poetų (Maironio,Širvio ir kt.) kūryboje, liaudies ir populiariosios kultūros dainose. Nemuno vardu pavadintas šokių kolektyvas, sporto draugija, sanatorija, žurnalas, įvairios bendrovės, organizacijos.
Upėje taip pat gyvena daug smulkių vėžiagyvių, vabzdžių lervų, moliuskų. Kauno mariose įveistašoniplaukų,mizidžių.[14] Liepos mėnesį išsiritalašalai ir gausiais būriais skraido palei vandens paviršių. Vasarą pietų Lietuvoje Nemuno slėniu iš Baltarusijos atkeliauja būriai mašalų.
Užterštumas
Švedijos Gamtos apsaugos administracijos tyrimais Nemuno vanduo Lietuvoje yra vidutiniškai užterštas. Didelėsteršalų,nitratų irfosfatų koncentracijos pasiskirsčiusios skirtingose upės atkarpose. Baltarusijoje svarbiausios ekologinės Nemuno problemos – teršimasnaftos produktais,azotu ir biocheminiais deguonies naudotojais. Kaliningrado srityje taip pat yra didelė biocheminių deguonies naudotojų, lignosulfatų ir azoto koncentracija. Lietuvoje dėl Kauno HE kinta pakrančių ekosistemos, baseine yra pramoninių ir buitinių nuotėkų šaltinių.[15] Lietuvoje veikia Nemuno baseino vandentvarkos planas, pagal kurį siekiama sumažinti nuotėkų patekimą į upę, užtikrinti kokybiškus nuotėkų valymo darbus.
.svg)
.jpg)
