Naujosios Zelandijos salas nuoXI –XIV a. apgyvendinopolineziečių gentys. Labiausiai įsitvirtinomaoriai irMorioriai (Čatamo salose). Maoriai įsikūrėŠiaurės irPietų salų pakrantėse. Jie vertėsi medžiokle, maisto rinkimu. Gyveno bendruomenėmis, kurioms vadovavo genčių vadai.
1642 m. Naująją Zelandiją pasiekė pirmasis europietis –Abelis Tasmanas.1769 m. salų pakrantes tyrinėjo anglų jūrininkasDžeimsas Kukas. Jis Naująją Zelandiją paskelbėAnglijos valda, tačiau Anglija tik po 75 metų pradėjo salų kolonizaciją.XVIII a. pab. –XIX a. pr. britai pradėjo steigti kolonijas pakrantėse, vykdyti krikščioniškas misijas. Tačiau maoriai intensyviai priešinosikolonizacijai (Muškietų karas).1840 m. sudaryta Vaitangos taikos sutartis, kuri skelbė, kad N. Zelandija tampaJK kolonija, bet maoriai išsaugo savo žemes. Tačiau kolonizatoriai nepaisė vietinių gyventojų interesų ir toliau vykdė sparčią kolonizaciją, užgrobdami vis naujas žemes. Dėl to iki patXX a. pr. vyko kovos tarp maorių ir kolonistų (Žemių karas). Iki1841 m. Naujoji Zelandija priklausėNaujojo Pietų Velso kolonijai, vėliau tapo savarankiška, su sostineOklende.1852 m. įkurtas Naujosios Zelandijos parlamentas.1860 m. atradusaukso, prasidėjo didelė imigracija. Tačiau aukso atsargoms išsekus, daugelis ėmė verstis žemės ūkiu.1893 m. Naujoji Zelandija tapo pirmąja pasaulio valstybe, suteikusia moterims rinkimų teisę.1907 m. šalis tapo nepriklausomaTautų Sandraugos nare. Zelandija aktyviai rėmė JKBūrų kare,I irII pasauliniuose karuose,Sueco krizės metu.
XX a. vid. šalis susidūrė su socialinėmis problemomis: žemių netekę ir nuskurdęmaoriai ėmė keltis gyventi į miestus. Čia jie susidūrė su diskriminacija,rasizmu, ireurocentristiniu požiūriu. Taip pat dalis gyventojų protestavo prieš valstybės dalyvavimąJAV irJK vykdomojeimperialistinėje politikoje, gamtos niokojimą, socialines problemas. Tik XX a. pab. pavyko išspręsti maorių integraciją, ekologines ir socialines problemas.
Naujosios Zelandijos politinė sistema –konstitucinė monarchija su parlamentine demokratija. Šalies formalus valdovas – karaliusKarolis III, valdantis per atstovą – generalgubernatorių.
Parlamentas vienerių rūmų, 120 narių. Ministrus skiria parlamentas. Rinkimai rengiami kas treji metai.
Naujojoje Zelandijoje pirmojo lygmens administraciniai vienetai vadinami regionais, nors jų statusas bei oficialūs pavadinimai gali skirtis. Regionų sąrašas:
3/4 salų paviršiaus užima kalnai, aukštumos ir kalvos. Pietinės salos vakariniu pakraščiu driekiasiPietų Alpės, iškylančios į 3764 mKuko kalną. Pietų Alpes dengia dideliledynų plotai (>1000 km²). Šiaurės salos centrinėje dalyje iškilusi vulkaninė plynaukštė su seismiškai aktyviaTaupo vulkanine sritimi. Čia stūksoRuapehu,Taranakio,Tongariro ir kt. ugnikalniai, gausugeizerių, karštųjų versmių.
Klimatas Šiaurės saloje ir Pietų salos šiaurėje subtropinis, jūrinis, likusioje dalyje – vidutinių platumų. Sausio mėnesį temperatūros šiaurėje viršija 20-25 °C, tačiau kalnuose vos viršija 10 °C. Liepą atitinkamai 10-15 °C šiaurėje ir žemiau 0 °C Pietų Alpėse. Kritulių pavėjiniuose šlaituose 2000-5000 mm per metus, priešvėjiniuose – 400–700 mm. Upės neilgos, vandeningos (svarbiausiosVaitakis,Tongariras,Mataura). Gausu ežerų, ypač vulkaninės (Šiaurės s.) bei ledyninės (Pietų s.) kilmės. Apie 20 % šalies ploto dengiamiškai (mišrieji ir plačialapių, subtropiniai), nemaži pievų, krūmynų, viržynų plotai. Net 3/4 augalijos endeminė. Taip pat daug endeminių gyvūnų, ypačpaukščių rūšių.
.svg)