Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Naugarduko Kristaus Atsimainymo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vaizdas iš išorės

Naugarduko Kristaus Atsimainymo bažnyčia (bltr.Наваградcкі Касьцёл Перамяненьня Гасподняга) –Romos katalikųbažnyčiaBaltarusijosNaugarduke. Tai miestoparapijinė bažnyčia, todėl gyventojų ir vadinama šiuo vardu (bltr.Фарны касьцёл) arbaBaltąja parapijine bažnyčia (pagal išorės sienų spalvą). Kadangi šventovę pastatėLDK didysis kunigaikštisVytautas, tai parapijiečių kartais pavadinama irVytauto bažnyčia. PriklausoGardino vyskupijos Naugarduko dekanatui.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia (pastatas dešinėje) ir Naugarduko miestelis su išlikusiaisPilies bokštaisXIX a. //Napoleono Ordos piešinys

Pagal padavimą Vytautas DidysisXIV a. pab. įkūrė bažnyčią buvusiosstabmeldžių giraitės vietoje. Ji buvusi medinė, konsekruotaVisų Šventųjų vardu. Vėliau pervadinta įDievo kūno bažnyčią.1719 m. pradėtas mūryti dabartinis pastatas, o1723 m.Vilniaus vyskupasMotiejus Juozapas Ancuta bažnyčią pašventino, kiek vėliau Vilniaus vyskupas sufraganasAntonijus Juzefas Žulkovskis šventovei suteikė dabartinį vardą. Žymiai vėliau buvo pristatyta koplyčia.

Šioje bažnyčioje1422 m.ATR valdovasJogaila vedė jaunutęSofiją Alšėniškę, iš šios santuokos prasidėjoJogailaičių dinastija. Naugarduko kaštelionasJonas Rudomina–Dusėtiškis kartu su savo vadovaujamais 720 raiteliais pasižymėjoChotyno mūšyje, atlaikęs gausesnių turkų pajėgų puolimą. Pats buvo sužeistas, šiose kautynėse praradęs pusbrolį ir kitus bendražygius, sugrįžo į Naugarduką ir šioje bažnyčioje1643 m. įrengė marmurinę lentą kovos draugų atminimui.1799 m. šventovėje buvo krikštytas netoliese gimęs būsimas poetasAdomas Mickevičius.

XIX a. pr.interjeras stipriai nukentėjo nuo įsiveržusiųNapoleono kareivių.1823 m. padarytame inventoriaus aprašyme minimas sunykęsgontinis stogas, krentantistinkas. Nuo prancūzų kariuomenės nukentėjęs altoriaus Kristaus Atsimainymo didžiulis paveikslas (spėjama tapytasPranciškaus Smuglevičiaus) buvo nevykusiai suklijuotas ir, veikiamas drėgmės, subyrėjo į gabalus. Pastato sienų būklė taip pat buvo kritiška. Po1831 m. sukilimo Rusijos caro valdžia šventovę uždarė ir gretimaŠv. arkangelo Mykolo bažnyčia tapo parapijine. Neprižiūrimas bažnytinis pastatas toliau nyko,1906 m. buvo leista jį pradėti remontuoti, bet ikiPirmojo pasaulinio karo tai padaryti iki galo nesuskubta. Tik1922 m. pabaigoje ji buvo galutinai atstatyta ir atšventinta. Parapija vėl atkelta iš Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios, kuri tuo metu tapokatedra.[1]Raudonosios armijos įvedimas į Vakarų Baltarusija, vėliau prasidėjęsAntrasis pasaulinis karas atnešė esminių permainų bažnyčiai ir parapijiečiams.1943 m. hitlerininkai nubaudė mirtimi vienuolika seserų–nazariečių, jos buvo palaidotos prie bažnyčios, vėliau palaikai perkelti į šventovės vidų.2000 m. vienuolės paskelbtos palaimintosiomis, prie buvusio kapo pastatyta stela.[2]

Memorialinės lentos:

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Naugarduko Dievo Motinos paveikslas
  • Įkūrėjo Vytauto Didžiojo garbei
    Įkūrėjo Vytauto Didžiojo garbei
  • Jogailos ir Sofijos Alšėniškės jungtuvių jubiliejui
    Jogailos ir Sofijos Alšėniškės jungtuvių jubiliejui
  • Chotyno mūšyje kritusių karių atminimui
    Chotyno mūšyje kritusių karių atminimui
  • Adomo Mickevičiaus krikštui prisiminti
    Adomo Mickevičiaus krikštui prisiminti

Architektūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Šv. arkangelo Mykolo paveikslas

Pastatasvienanavis,skliautaicilindriniai, o dvejosekoplyčiose -gotikiniaikryžminiai. Vienoje iš šoninių koplyčių esantis Naugarduko Dievo Motinos paveikslas laikomas stebuklingu, Adomo Mickevičiaus apdainuotas poemoje „Ponas Tadas“. TaiNaugarduko jėzuitų bažnyčioje kabojusioXVIII a. tapyto paveikslo kopija. Šis sunaikintojedomininkonų bažnyčioje kabojęs atvaizdas yra padengtas sidabriniu antdėklu, kurį fundavoSmolensko vaivadaAdomas Motiejus Sakavičius.[3] Kristaus Atsimainymo šventovėje yra dar vienas vertingas paveikslas, vaizduojantis miesto globėjąŠv. arkangelą Mykolą.

Kitoje koplyčioje stoviŠv.Ekspedito skulptūra, kabo dvi atminimo lentos: konsekravimo ir Jono Rudominos Dusėtiškio kovos draugų. Mūšyje kritusių karių lenta menotyrininkų itin vertinama. Ji vaizduoja patį fundatorių, jo pusbrolį Jurgį ir kitus bendražygius: Veličką, Tališevskį, Bykovskį, Čudovskį, Mogilnickį, Vainą, Tiškevičių bei Osipovskį. Pastarieji devyni kariai akmenyje iškalti nukirstomis galvomis, su trykštančiu iš kaklo krauju. Šalia guli per Chotyno mūšį nukautų turkų kūnai.

Kiek asketiškai atrodantibarokinė šventovė pastatyta ant kalnelio, netoli pilies. Mūrinįfasadą puošia du bokšteliai, tarp jų patalpintas trikampisfrontonas. Minint Jogailos ir Sofijos Alšėniškės jungtuvių 600 m. jubiliejų, prie bažnyčios pasodintasmaumedis ir atidengtas atminimo akmuo. Šį įvykį primena ir memorialinė lenta ant išorinės sienos.


Vikiteka: Naugarduko Kristaus Atsimainymo bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Išnašos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. Żmigrodzki J. Nowogródek i okoliceArchyvuota kopija 2012-09-04 išarchive.today
  2. Фара ВитовтаArchyvuota kopija 2013-10-14 išWayback Machine projekto.
  3. Elżbieta Bulińska. Nowogródek – Kościół farny p.w. Przemienienia Pańskiego, BiałoruśArchyvuota kopija 2018-05-04 išWayback Machine projekto.

Literatūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Naugarduko_Kristaus_Atsimainymo_bažnyčia&oldid=7675896"
Kategorijos:
Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp