Narva – miestas šiaurės rytųEstijoje,Rusijos pasienyje,Narvos upės kairiajame krante, priešais Rusijos miestąIvangorodą. XIII–XV a. Narvos pilis, miesto įtvirtinimai (bastionai), Narvos rotušė, miesto parkas, išsidėstęs paleiNarvos upę.
Remiantis archeologiniaisNarvos kultūros radiniais, pirmieji gyventojai dabartinės Narvos teritorijoje apsigyveno V–IV tūkst. pr. m. e.[1] Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Narvos gyvenvietė minima1171 m.Naugardo metraščiuose.
1918 m. kovo mėn. miestą užėmėVokietijos kariuomenė,1918 m. lapkričio mėn.bolševikai, kurie čia paskelbė Estijos tarybinę respubliką. 1919 m. sausio mėn. Narvą atkovojoEstijos kariuomenė.1944 m. vasario–rugsėjo mėn. dėl Narvos kovojoNacių Vokietijos irTSRS kariuomenės, miestas labai nukentėjo nuo oro antskrydžių. 1944 m. Ivangorodas su aplinkinėmis dešiniakrantėmis teritorijomis atskirtas nuo Narvos ir perduotasRusijos Federacijai. Pokario metais mieste apsigyveno daug rusakalbių.[2]
Narva – viena šalčiausių Estijos gyvenviečių. Vyrauja šiltų vasarų vidutinių platumų klimatas (Kepeno klimato klasifikacijaDfb). Vasaros švelnios, šiltos ir lietingos su vėsiomis ir šaltomis naktimis.
Narva – svarbus Estijos pramonės centras. Estijos šiluminė elektrinė (1600 MW) ir Pabaltijo šiluminė elektrinė (1620 MW), kūrenamosKohtla Jervėje išgaunamaisdegiaisiais skalūnais. Šalia miesto yra 125 MWNarvos hidroelektrinė antNarvos upės.Tekstilės, medienos apdirbimo, maisto, mašinų, chemijos, statybinių medžiagų pramonė.
84,41 % Narvos gyventojų –rusai, be to dar yra nemažaiukrainiečių,baltarusių ir kt., čia atvykusių daugiausia vykdant „broliškų statybų“ projektą, statant šiluminę elektrinę. Tik 6 % miesto gyventojų yraestai. Narvoje yraTartu universiteto filialas.
