Nadia Murad Basi Taha (arab.نادية مراد باسي طه =Nādyah Murād Bāsī Taha; g.1993 m. Kocho kaime, Sindžaro rajone,Ninevijos muchafazoje,Irake) –žmogaus teisių aktyvistė išIrako, pagal kilmęjazidė, buvusi džihadistų judėjimoIslamo valstybės belaisvė,Jungtinių Tautų Geros valios ambasadorė kovai su prekyba žmonėmis.Nobelio taikos premijos laureatė2018 m., kartu suDenis Mukwege apdovanota už pastangas kovoti su seksualine prievarta karinėse ir konfliktinėse situacijose.
N. Murad gimė1993 m. Kocho kaime šiaurės Irake, kompaktiškai jazidų apgyvendintame regione. Šeima buvo užimta žemės ūkio veikla. Kartu šeimoje dar augo 10 vaikų – 8 broliai ir 2 seserys.2003 m. ji neteko tėvo. Vietinėje mokykloje įgijo vidurinį išsilavinimą, toliau planavo tapti mokytoja ir studijuoti universitete, tačiau Islamo valstybei užgrobus Kochą, ji to nespėjo padaryti.
2014 m.rugsėjo 15 d. Murad buvo džihadistų pagrobta iš gimtojo Kocho kaimo, laikoma nelaisvėjeMosule, prievarta ištekinta. Ji buvo mušama ir žaginama, kol galiausiai po 3 mėnesių sugebėjo pabėgti nuo savo kankintojų, pateko į pabėgėlių stovykląDohuke. N. Murad neteko motinos ir šešių brolių.[1]2015 m. vasario mėn. ji pirmą kartą liudijoBelgijos dienraščiui „La Libre Belgique“ būdama Ruangos stovykloje, kur gyveno konteineryje. 2015 m. ji buvo viena iš 1000 moterų ir vaikų, kuriems pagelbėjoBadeno-Viurtembergo (Vokietija) pabėgėlių programa, buvo suteikta galimybė persikelti į Vokietiją.[2]2017 m. jiVatikane susitiko su popiežiumiPranciškumi, kreipdamasi pagalbos persekiojamai jazidų bendruomenei.[3]
2021 m. lapkričio 29 d.,migrantų krizės metu, Nadia Murad lankėsi Lietuvoje dėl migrantų, kurių daugelis atvyko išIrako.[4]
- Nadia Murad:The Last Girl: My Story of Captivity, and My Fight Against the Islamic State (Virago eBook, 7 November 2017),ISBN978-0-349-00974-2
_(cropped).jpg)
