Nacionalinis parkas – valstybės valdoma teritorija, kurioje saugomos tam kraštui būdingaskraštovaizdis, savitos gyvenvietės, kultūros vertybės.
Skatinamas pažintinis turizmas, tikslas – supažindinti lankytojus su gamtos ir kultūros vertybėmis.
Žmonių veikla ribojama, derinama su gamtos apsauga.
Pirmasis nacionalinis parkas buvo įkurtasJungtinėse Amerikos Valstijose, Šiaurės Amerikoje, nes čia per kelis šimtus metų nuo pirmųjų europiečių pasirodymo milžiniški miškų plotai buvo iškirsti, išdeginti, o stepės ir pusdykumės išartos. Beatodairiškas gamtos alinimas ir niokojimas padarė didžiulę žalą Šiaurės Amerikos gamtai. Susiklosčiusi padėtis paskatino amerikiečius susirūpinti gamtosauga: priimti įstatymus, draudžiančius arba ribojančius žmonių ūkinę veiklą gražiausiuose gamtos kampeliuose. Iš pradžių priimta įstatymų draudžiančių kai kuriose teritorijose apsigyventi, dirbti arba parduoti žemę. Ilgai rūpintasi išsaugoti tik miškus. Vėliau imta saugoti retas bei nykstančias gyvūnų rūšis, įspūdingus ugnikalnių, ežerų, upių kraštovaizdžius. Pirmas nacionalinis parkas vadinosiJeloustono Nacionalinis Parkas (Yellowstone National Park), kuris yra daugiausiaiVajominge, su mažomis dalimisMontanoje irAidahe.
Įprastai Jungtinėse Amerikos Valstijose, nacionalinius parkus patvirtinaJAV Kongresas.Nacionalinis monumentas (arbanacionalinis paminklas) yra panaši vieta, bet paskirtaprezidento. Šiuo metu, esama 100 nacionalinių monumentų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pirmas nacionalinis monumentas buvoVelnio bokštas (Devil’s Tower)Vaijominge įkurtas 1906 m. Keletas nacionalinių monumentų tapo nacionaliniais parkais; pvz., Mirties slėnio nacionalinis monumentas (Death Valley National Monument),Kalifornijoje ir dalisNevadoje, performuotas įMirties slėnio nacionalinį parką (Death Valley National Park).
