Pirmieji Mozambiko gyventojai buvobušmėnai medžiotojai ir rinkėjai,khoisanų protėviai. Tarp pirmo ir ketvirto mūsų eros amžiausBantu gentysmigravo iš šiaurės per Zambezės slėnį į plokščiakalnį ir pakrantę. Bantu buvo žemdirbiai ir mokėjo apdirbti geležį.
Skirtinguose Mozambiko regionuose suklestėjo skirtingos ikikolonijinės Afrikos kultūros. Nuo VII a. visa dabartinio Mozambiko pakrantė sudarė piečiausiąSvahelių kranto atkarpą. Dalyvaujantarabų irpersų pirkliams Mozambiko pakrantės buvo įjungtos įSuahelių civilizacijos orbitą. Čia suklestėjo prekybiniai miestai valstybės:Sofala,Mozambikas,Angočė,Kelimanė,Injambanė ir kt. Svarbiausia tarp jų buvo Sofala, dėl kurios klestėjimo Mozambiko pakrantė dar vadinta Sofalos krantu.
Svahilių pirkliai vertėsi aukso, dramblio kaulo ir vergų prekyba tarpAfrikos irAzijos. Intensyvėjant prekybai su krašto giluma, atsirado prielaidos susiformuoti aukštesnei ikikolonijinės Afrikos kultūrai. Nuo XIII a. vidurinę Mozambiko dalį (Manikos, Sofalos, Tetės provincijas) veikėZimbabvės civilizacija, kurios centras buvoDidžioji Zimbabvė (dab. Zimbabvėje). Didžiosios Zimbabvės įtakoje buvo pastatyti keli akmeniniai miestai ir Mozambiko teritorijoje. Žymiausi jų -Massi Kessi irManjikenis. Po Didžiosios Zimbabvės ištuštėjimo XV a. hegemoniją regione trumpam paėmė Zimbabvės palikuonėMonomotapa, o vėliau - smulkesnėsšonų valstybės:manjikųManika irBaruė,ndau genčiųKitevė,Kisanga,Danda. Jos veikė kaip svarbiausios tarpininkės pelningoje aukso prekyboje tarp Zimbabvės plynaukštės ir Svahilių pakrantės.
Kita svarbi ikikolonijinė valstybė Mozambiko teritorijoje buvoMaravis, vienaAfrikos savanų valstybių. Ji koncentravosi šiaurinėje Mozambiko dalyje (šiauriauZambezės). Pietinės Mozambiko teritorijos buvo apgyvendintostsongų genčių.
Pirmasis europietis,1498 metais pasiekęs Mozambiką, buvo portugalasVasco da Gama. Mozambiko saloje jis susitiko su šeichuMoussa Ben Mbiki. Iš šio vardo ir kilo pavadinimas Mozambikas. Portugalai užgrobė šią prekybos vietą ir veržėsi į šalies gilumą išilgaiZambezės ieškodami aukso ir vergų. Portugalų atėjimas į regioną sužlugdė svahilių prekybą, ir čia pagrindinį vaidmenį perėmė portugalai. Jie užmezgė ryšius su krašto gilumos valstybėmis. Pagrindinis jų kelias buvo Zambezės upė, kur įkurti svarbiausi prekybiniai miestaiSena,Tetė ir kt. Kolonizuojant kraštą didelį vaidmenį vadinoprazeirai – portugalų pionieriai, keliavę po kraštą ir kūrę čia feodalines žemės valdas – prazas.
Iki XIX a. pabaigos portugalų kolonija (Portugalijos Rytų Afrika) apėmė tik Mozambiko pakrantes ir Zambezės slėnį iki Tetės. Visas kitas teritorijas ir toliau kontroliavo vietinės šonų irčevų karalystės. XIX a. pradžioje politinė konsolidacija prasidėjo ir pietiniame Mozambike. Ją paskatinongunių genčių migracija iš už Limpopo, dar vadinamaMfekane. Jos laikais Mozambiką užplūdo karingos gentys, vedamos karo vadų. Svarbiausia tarp jų buvoSošanganės įkurtaGazos imperija, apėmusi visą pietų ir vidurio Mozambiką, irZvengedabos įkurtangonių karalystė šiauriniame Mozambike (sunaikinusi Maravio imperiją).
XIX a. pabaigoje Europos imperialistams padalinus Afriką, Portugalijos Rytų Afrika gavo Ngonių bei Gazos karalysčių žemes, tuo būdu suformuojant dabartines Mozambiko sienas. Portugalų diktatūra tęsėsi iki XX amžiaus II pusės. Prievartiniu darbu, išnaudotojiškomis darbo sutartimis ir beatodairišku elgesiu portugalai labai pablogino kolonijos gyvenimo sąlygas.
Po antrojo pasaulinio karo, kai daugelis Afrikos tautų gavo neprikausomybę nuo savo kolonizatorių, Portugalija laikėsi koncepcijos, kad Mozambikas ir kitos jos valdomos šalys buvo jos užjūrio provincijos.
1962 metais buvo įkurtas nepriklausomybės judėjimasFRELIMO. Kuo stipriau portugalai laikėsi savo kolonijoje, tuo stipresnė buvo pasipriešinimo bangaFRELIMO.1964 metaisFRELIMO kovotojai perėjo į beginklę kovą, kuri šiaurėje baigėsi labai sėkmingai. Tačiau nepriklausomybę Mozambikas įgijo tik1975 metųbirželio 25 dieną poGvazdikų revoliucijos ir diktatoriško režimo kritimo Portugalijoje. Pirmasis valstybės prezidentas buvoSamora Machel, tačiau jis nebuvo išrinktas per visuotinius rinkimus.1986 lėktuvo katastrofoje žuvoFRELIMO prezidentas.FRELIMO įsigalėjomarksistinės jėgos. Kadangi jie kontroliavo valstybę, visi svarbiausi postai buvo užimti jų vyrų. Jie nacionalizavo visą pramonę ir įkūrė žemės ūkio gamybinius kooperatyvus. Tačiau europiečių specialistų pakeitimas žymiai susilpnino šalies ūkį. Aštuntojo dešimtmečio viduryje kilo naujas pasipriešinimo judėjimasRENAMO, remiamasPietų Afrikos Respublikos irRodezijos. Pilietinis karas, kaimyninių valstybių sabotažas ir ekonominė krizė – toks buvo pirmasis Mozambiko nepriklausomybės dešimtmetis.
Mozambikas padalintas į 10 provincijų (provincias) ir sostinę, turinčią provincijos statusą. Provincijos taip pat padalintos į 129 apygardas (distritos).
Šiaurinę šalies dalį užimaRytų Afrikos plokščiakalnio plynaukštė, iškylanti iki 2419 m aukštį (Namulio k.). Ji palaipsniui leidžiasi iš vakarų į rytus. Vakaruose yra Injangos sprūdis, kurio gūbryje yra aukščiausia Mozambiko vieta –Bingos kalnas (2436 m). Pagal Pietų Afrikos Respublikos sieną iškilęLebombo vulkaniniai kalnai. Rytinę dalį užima pelkėta Mozambiko pajūrio žemuma (plotis 80–400 km).
Šiaurėjeklimatas subekvatorinis, pietuose – tropinis pasatinis. Mozambiko žemumoje vidutinės mėnesio temperatūros svyruoja tarp 15–30 °C, plokščiakalnyje 3–5 °C žemesnės. Per metus vidutiniškai iškrenta 750–1000 mm kritulių (plokščiakalnyje ir žemumos pietuose). Žemumos šiaurėje ir priešvėjiniuose plokščiakalnio šlaituose – iki 1500 mm. Dažni potvyniai ir ciklonai centrinėse ir pietinėse provincijose.
Plokščiakalnio šiaurėje būdingi retmiškiai, žemumos šiaurėje – drėgnosiossavanos. Į pietus nuo Zambezės prasideda parkinė savana. Upių slėniuose vešigaleriniai miškai. Miškai dengia apie ketvirtadalį šalies ploto.[2]
1990 m. Mozambikas buvo laikomas viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Nuo to laiko šalies gyvenimo lygis smarkiai pakilo. Šiuo metu šalies ekonomikoje vyrauja žemės ūkis. Mozambike auginami manijokai, kukurūzai, kokosai, bulvės, saulėgrąžos. Pagrindiniai pelno produktai yra medvilnė,anakardis, cukranendrės, kava, sizalis, citrusiniai ir tropiniai vaisiai. Auginami galvijai ir ožkos, bet jų bandas kankinamusės cėcė.
Yra miško ir žvejybos pramonė. Randama titano, gamtinių dujų, taip pat randama anglies. Dauguma šalies gyventojų dirbaPietų Afrikos kasyklose. Apdirbami žemės ūkio produktai, medvilnė, tabakas. Gaminamos trąšos, aliuminis, naftos produktai, stiklas, asbestas. Ekonomika taip pat priklauso nuo užsienio šalių pagalbos.
Mozambikas turi neigiamą prekybos balansą nors pelnas iš eksporto pastaruosius metus auga. Pagrindiniai importo produkatai yra įvairūs mechanizmai, motorinės priemonės, degalai, chemikalai, maisto, tekstilės produktai. Eksportuojamas aliuminis, krevetės, anakardis, medvilnė, cukrus, citrusiniai vaisiai, mediena. Pagrindiniai mainų partneriai –Olandija,Pietų Afrika.
Apie pusė šalies gyventojų kalbaportugališkai (ypač miestuose). Kitos plačiau vartojamos kalbos yrasuahilių (ypač šiaurėje ir pajūryje),makondžių,makujų,jao.
