Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Morfinas
Morfinas (morfijus) – nuskausminantis medikamentas kartu sukeliantiseuforiją. Tai esminė veikliojiopiumo medžiaga. Jo vardas suteiktas pagal senovės graikųsapnų irmiegodievo vardą:Morfėjus. Morfijų1803 m. išskyrė vokietis Saturnietis.[1]
Morfinas farmakologinį poveikį sukelia prisijungdamas prieopioidinių receptorių. Jis šiuos receptorius veikia, kaip agonistas (aktyvuoja).
Opioidiniai receptoriai yra pasiskirstęCNS ir periferiniuose audiniuose. Jų yra ant pirminių aferentinių nervinių galūnių, kuriomisskausmo impulsas perduodamas įnugaros smegenų užpakalinius ragus, nugaros smegenų drebutinėje medžiagoje (lot. substantia gelatinosa),gumbure – visos šios struktūros dalyvauja priimant ir perduodant skausmo impulsą įsmegenų žievę. Kiti opioidiniai receptoriai yravidurinėse smegenyse šalia smegenų vandentiekio esančioje pilkojoje medžiagoje irpailgosiose smegenyse, pro čia praeina nusileidžiančiųneuronų skaidulos, kurios moduliuoja skausmo signalą. Opioidinių receptorių taip pat yrapamato mazguose,pogumburyje,limbinėje sistemoje ir smegenų žievėje.
Išskiriamos 4 opiodinių receptorių šeimos: miu (μ), kapa (κ), delta (δ) ir nociceptino orfanino FQ. Stipriausias agonistinis morfino poveikis yra μ ir κ receptoriams. Aktyvinant Miu (μ) receptorius pasireiškia supraspinalinė analgezija, kvėpavimo slopinimas, euforija, sedacija, vystosi fizinė priklausomybė, miozė, lėtėja žarnyno peristaltika. Kapa (κ) receptorių aktyvinimas sukelia: spinalinę analgeziją, sedaciją, disforiją, miozę.
Visi opiodiniai receptoriai veikia per G baltymą, kuris aktyvuojafosfolipazę C arba slopinaadenilatciklazę. Postsinapsinių receptorių aktyvinimas sukelia kalio kanalų atsidarymą ir membranos hiperpoliarizacija (dėlto slopinami postsinapsiniai potencialai), presinapsinių receptorių aktyvinimas sukelia įtampos valdomų kalcio kanalų užsidarymą ir dėl to slopinamasneuromediatorių (acetilcholino, noradrenalino, serotonino, glutamato, substancijos P) išsiskyrimas irnervinio impulso perdavimas.
Paveikslėlyje pavaizduotas aktyvuotų μ opioidinių receptorių poveikis sinapseje. Viršuje (ruda spalva) μ presinapsinio receptoriaus aktyvinimas sukelė kalcio kanalo užsidarymą, dėl to slopinamas glutamato išsiskyrimas (raudonos granulės), kadangiglutamatas nepatenka į sinapsinį plyšį neaktyvuojamiNMDA receptoriai – neperduodamas nervinis impulsas. Apačioje (žalia spalva) matome postsinapsinio μ receptoriaus aktyvinimą, kuris sukelia kalio kanalų atsidarymą ir membranos hiperpoliarizacija, dėlto net ir išsiskyrės neurotransmiteris (šio atveju glutamatas) negali sukelti postsinapsinės membranos depoliarizacijos ir impulso perdavimo.
Skyrimo būdai. Skiriamas per os ar parenteriniu būdu (po oda, į raumenis, į veną).
Absorbcija iš virškinimo trakto lėta ir nepastovi. Žymus morfino pirmojo prasiskverbimo pro kepenis efektas, į sisteminę kraujotaką patenka iki 25% absorbuoto vaisto.
Pasiskirstymas. Pereina placentinį barjerą ir gali slopinti vaisiaus kvėpavimą. Morfinas mažai lipofiliškas, dėlto tik nedidelis kiekis praeina pro kraujo smegenų barjerą ir patenka į smegenis.
Metabolizmas ir šalinimas. Morfinas metabolizuojamas kepenyse į gliukuronidus morfino-6-gliukuronidą, kuris pasižymi labai stipriu analgeziniu aktyvumu ir morfino-3-gliukuronidą, neturinčiu analgezinio aktyvumo. Metabolitai išsiskiria su šlapimu ir nedidelė dalis su tulžimi. Morfino veikimo laikas 4-6 valandos.
Analgezija – morfinas, padidindamas skausmo slenkstį ir keisdamas skausmo suvokimą, sukelia analgeziją, todėl skausmas nebejaučiamas.
Euforiją ir sedacija, kartais disforija. Euforijai sukelti paprastai užtenka terapinių morfino dozių.
Kvėpavimo slopinimas – pasireiškia dėl slopinančio morfino poveikio pailgosiose smegenyse esančiam kvėpavimo centrui. Padidėjęs anglies dioksido kiekis kraujyje, gali sukelti smegenų kraujagyslių vazodilatacija ir intrakranijinio slėgio padidėjimą. Kvėpavimo slopinimas viena dažniausių mirties priežasčių perdozavus morfino.
Miozė (vyzdžio susitraukimas) dėl parasimpatinio n. oculomotorius branduolio aktyvinimo vidurinėse smegenyse. Perdozavus morfino be kvėpavimo slopinimo būdingas vyzdžių susitraukimas iki aguonos grūdo dydžio.
Kosulio reflekso slopinimas
Pykinimas ir vėmimas dėl tiesioginio area postrema chemoreceptorių dirginimo.
Didelės dozės sukelia stuporą ar komą.
Virškinimo sistema – slopina peristaltika ir sukelia vidurių užkietėjimą, sukelia tulžies latakų lygiųjų raumenų tonuso padidėjimą.
Šlapimo sistema – didina šlaplės ir šlapimo pūslės raukų tonusą, gali sukelti šlapimo susilaikymą.
Širdies ir kraujagyslių sistema – tik didelės dozės gali sukelti bradikardiją ir hipotenziją.
Histamino išsiskyrimas iš putliųjų ląstelių dėl tiesioginio morfino poveikio. Išsiskyręs histaminas sukelia dilgėlinę, prakaitavimą, kartais gali pasireikšti bronchokostrikcija.
Dėl ilgalaikio vartojimo atsirandantys neigiami efektai
Tolerancija pasireiškia kartotinai naudojant morfiną, dėl jos sumažėja analgezinis, sedacinis, euforinis ir kvėpavimą slopinantis morfino poveikis, dėl to norimam efektui pasiekti reikia didinti dozę. Tolerancija nesivysto miozę ir vidurių užkietėjimą sukeliantiems poveikiams.
Richard A. Harvey PhD, Pamela C. Champe Lippincott’s Illustrated Reviews: Pharmacology, 4th Edition, Publisher Lippincott Williams & Wilkins Fourth, North American Edition edition (July 16, 2008), Language: EnglishISBN 0781771552;ISBN 978-0781771559
Anthony J. Trevor, Bertram G. Katzung, Susan B. Katzung & Trevor’s Pharmacology: Examination & Board Review, Publisher: McGraw-Hill Medical; 7 edition (September 1, 2004) Language: EnglishISBN 0071422900;ISBN 978-0071422901
