Mongolija (mong.Монгол улс,) – valstybėAzijoje, tarpRusijos irKinijos. Didžiąją dalį Mongolijos teritorijos užimastepės, šiaurėje ir vakaruose –kalnai, o pietuose –dykuma. Pagal plotą šalis yra 18-a pasaulyje, 2016 m. turėjo 3 081 677 gyventojų.
Mongolija yra antroji pagal plotą pasaulio valstybė poKazachstano, neturinti priėjimo prie atviros jūros.
XII a. pabaigojeČingischanas suvienijo keletą klajojančių genčių į galingą imperiją. Pasiryžęs parengti geriausią to meto kariuomenę, Čingischanas sutelkė grėsmingas kavalerijos pajėgas. Apsiginklavę tokiais naujais ginklais kaip dūminės bombos ir parakas mongolai buvo nenugalimi. 1211 m. jie įsiveržė įKiniją, o netrukus užvaldė visąAziją. Užkariavimai vyko neįtikėtinu greičiu, lemiamomis akimirkomis sutelkiant visas pajėgas reikiamoje vietoje. Visas karines operacijas mongolai kruopščiai apgalvodavo. Pakeliui plėšdami ir degindami, jie kėlė siaubą priešams. Mongolija tapo Mongolų imperijos, didžiausios pasaulio istorijoje imperijos, centru. 1227 m. Čingischanas mirė, didžiulę imperiją palikdamas keturiems savo sūnums, kurie per Mažąją Aziją ją išplėtė įEuropą. Tačiau besivaržantiems chanams (mongolų karaliams) kovojant dėl valdžios, imperija subyrėjo, o į Mongolijos stepes grįžusią tautą užkariavo Kinija.
1921 metais Mongolija išsikovojo nepriklausomybę padedantTSRS. Dėl to šalis tapokomunistine respublika. Komunistinė respublika išsilaikė iki1990 m., o vėliau Mongolija tapo demokratine respublika.
Mongolija yra parlamentinė demokratinė respublika, bei turi savo Mongolijos konstituciją, kuri garantuoja visišką žmogaus laisvę. Mongolija turi dvi svarbias partijas tarp daugelio kitų.
Šalis yraCentrinėje Azijoje ir neturi išėjimo prie jūros. Valstybė apima didžiąją dalįMongolijos plynaukštės. Didžiąją dalį valstybės teritorijos užima stepės, šiaurėje ir vakaruose – kalnai, o pietuose –Gobio dykuma. Šalies aukščiausia vieta – Nairamdai, o žemiausia vieta siekia tik 560 m.
Mongolijos ekonomikos pagrindas yra kalnakasyba ir žemės ūkis. Mongolija yra turtinga gamtinių išteklių. Šalyje randamaakmens anglies,aukso,vario ir kitų iškasenų.2005 m.BVP tenkantis vienam gyventojui sudarė 1900JAV dolerių. MongolijosBVP stabiliai auga vidutiniškai po 6,2 proc. kasmet nuo2002 metų.Nepaisant tokio spartaus ekonomikos augimo, didelė dalis gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos (36,1 proc. –2004 m.) duomenimis.
Šalies gyventojų tankumas yra vienas mažiausių pasaulyje – tik 1,97 žm./km². Maždaug 94,9 % Mongolijos gyventojų sudaromongolų kilmės žmonės, 5 % –tiurkai (daugiausiaikazachai), 0,1 % –kinai,rusai bei kitų tautybių žmonės. Daugelis rusų šalį paliko suirusTarybų sąjungai. Po socializmo žlugimo labai staigiai nukrito ir gimstamumas: 1970–1975 m. vienai moteriai teko 7,33 vaiko, o 2009 m. – tik 2,33[2] (Pastaba: šis rodiklis rodo ne paprastą gimstamumą, o kiek vidutiniškai pagal dabartines (arba tuometines) tendencijas moteriai tektų vaikų, jei visos moterys išgyventų visus savo vaisingus metus). Nepaisant to, gyventojų skaičius auga: 2009 m. metinis populiacijos prieaugis buvo 1,493 %.Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo 2009 m. Mongolijoje buvo 67,65 metų (vyrų – 65,23 m., moterų – 70,19 m.). Gyventojų sudėtis pagal amžių:
Vis daugiau mongolų gyvena miestuose. Net 40 % šalies populiacijos (1 363 000 žmonių) gyvenaUlan Batore ir dar 13 % kitų miestų teritorijose. 2002 m. maždaug 30 % gyventojų pragyvenimo šaltinis buvogyvulininkystė. Daugelis gyvulininkyste užsiiminėjančių mongolų yra bent iš daliesklajokliai.
Oficiali kalba yrachalkų mongolų kalba, kuria kalba 90 % visų Mongolijos gyventojų. Šalyje yra kalbama įvairiais šios kalbosdialektais. Raštui naudojamakirilica. Mongolijos vakaruose taip pat yra paplitusioskazachų irtuvių kalbos. Populiariausios negimtosios kalbos yrarusų iranglų, bet yra ir nemažai mokančiųkorėjiečių,kinų,japonų arbavokiečių kalbą. Be to, didelė dalis jaunimo laisvai kalba kuria nors Vakarų Europos kalba, nes daug jaunų mongolų studijuoja arba dirba tokiose šalyse kaipVokietija,Prancūzija,Italija irAnglija.
Dabartinės Mongolijos teritorijoje ilgą laiką buvo plačiai praktikuojamos įvairios šamanizmo formos ir tai paliko gilų pėdsaką Mongolijos religinėje kultūroje. Vis dėlto, vėliau šamanizmą palaipsniui išstūmėlamaizmas. Tarybų Sąjungos laikais valdžia smarkiai slopino religijų praktikavimą. 1924 m. budistų vienuolių šalyje buvo apie 100 000, o 1990 m. – tik 110. Po 1991 m. viešas religijų praktikavimas vėl buvo įteisintas ir lamaizmas vėl tapo dominuojančia Mongolijos religija. Atsiradus religinei laisvei, šalyje paplito ir kitos religijos, kaip islamas bei krikščionybė.