 | Šiam straipsniui ar jo daliaitrūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdamitinkamas išnašas su šaltiniais. |
Minix yraUnix tipo mikrobranduolinės architektūros kompiuteriųoperacinė sistema. Andrew S. Tanenbaum sukūrė ją mokymo tikslais. Minix operacinė sistema paskatino Linux kūrimuisi. Minix vardas susideda iš dviejų žodžiųminimali irUnix.
Minix yra nemokama atviro kodo programinė įranga, platinama suBSD licencija nuo 2000 m. balandžio mėnesio.
Andrew S. Tanenbaum sukūrė Minix operacinę sistemą Amsterdamo Vrije universitete ir pristatė iliustruotą savo vadovėlį „Operacinės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“ (1987). Sutrumpintas 12 000 eilučių C kalbos kodas, atminties valdymas irfailų sistema Minix 1.0 yra išspausdinti knygoje. Prentice-Hall taip pat išleido dvejetainio ir Minix kododiskelį su naudojimo vadovu. Minix 1 buvo sistema – vadinama suderinama su septintosios versijos Unix.
Tanenbaum iš pradžių sukūrė Minix OS suderinamą suIBM PC ir suIBM PC/AT mikrokompiuteriais naudojamais dar ir dabar. Minix 1.5 išleista 1991 metais, buvo galimas mikrokanalinėmsIBM PS/2 sistemoms, vėliau buvo perkelta įMotorola 68000 irSPARC architektūras, remiantisAtari ST,Commodore Amiga,Apple Macintosh irSun SPARCstation kompiuterių platformomis. Taip pat buvo neoficialus uostųIntel 386 PC suderinamumas su (32 bitų apsaugotas režimas),National Semiconductor NS32532,ARM irINMOS transputer procesoriais.Meiko mokslininkų naudota ankstyvoji Minix versija, kaipMeikOS operacinė sistema. Minix operacinėje sistemoje procesus gali paleisti vartotojas, tai buvo galima daryti irSunOS irSolaris operacinėmis sistemomis, ši funkcija vadinamaSMX.
68k pagrįsta architektūros paklausa sumažėjo, tačiau ir Minix 2.0, išleista 1997 metais, buvo prieinama tikx86 irSolaris SPARC architektūroms. Minix 2.0 pridėjoPOSIX.1 atitikmenį, palaikantį 386 ir vėlesniais 32-bitų režimais, ir pakeistiAmoeba tinklo protokolai, įtraukti į Minix 1.5 suTCP/IP. Neoficialus uostų Minix 2.0.2 iki 68.020 režimu pagrįstas ISICAD Prisma 700 Workstation irHitachi SH3 buvo sukurta HP Jornada 680/690 PDA.
Minix-VMD yra Minix 2 variantas skirtasIntel IA-32 palaikantiems procesoriams, sukurtas dviejų Vrije universiteto mokslininkų, kurie pridėjo virtualiosios atminties palaikymąX Window System.
Minix 3 buvo viešai paskelbtas 2005 m. spalio 24 dieną, Andrew Tanenbaum paskelbe per savo kalbą „ACM Symposium Operating Systems Principles“ konferencijoje. Nors ji vis dar veikė kaip pavyzdinė versija, tačiau buvo visapusiškai pertvarkyta ir tinkama naudoti kaip rimta sistema, ribojanti išteklius ir programoms, kurios reikalauja didelio patikimumo. Minix 3 palaikoIA-32 architektūros suderinamas sistemas. Jis tiekiamasLive CD formatu, kuris leidžia jį naudoti kompiuteryje be jokio įdiegimo į standųjį diską.
Versija 3.1.5 buvoo išleista 2009 lapkričio 5 dieną. JojeX11,emacs,vi,cc,gcc,perl,python,ash,bash,zsh,ftp,ssh,telnet,pine ir daugiau nei 400 kitųCommon UNIX programų. Su versija X11 buvo ženklus perėjimas nuo tekstinių sistemų. Kita šios versijos funkcija yra tokia, kad ji sugeba atlaikyti tvarkyklės lūžinėjimus, ir daugeliu atvejų procesai būtų automatiškai keičiami, nekeičiant veiklos procesų. Tokiu būdu Minix savarankiškai „išsigydo“ ir gali būti naudojama procesams reikalaujantiems didelio patikimumo.
Torvaldas (Linux kūrėjas) naudojo ir vertino Minix, bet jo projektavimas skyrėsi nuo Minix architektūros daugeliu atvejų, ypač dirbant su monolitiniais branduoliais vietoje mikrobranduolių. Tai buvo patvirtinta po Tanenbaumo ir Torvaldso diskusijos. Tanenbaumas vėl paaiškino loginį pagrindą naudojant mikrobranduolį 2006 metų gegužę. Ankstyvoji Linux branduolio plėtra buvo baigta ant Minix pagrindinės sistemos, kuri leido Linux paveldėti įvairių funkcijų iš Minix, tokių kaipMinix failų sistemos.
2004 m. gegužės mėnesį Kenneth Brown iš Alexis de Tocqueville institucijos iškėlė kaltinimus, kad didžioji dalis Linux branduolio buvo nukopijuota nuo Minix. Šie kaltinimai buvo paneigti visuotinai. Pats Tanenbaumas kritikavo Kenneth Browną ir publikavo didelį, paneigiantį kaltinimus, straipsnį savo nuosavoje svetainėje.
Licencijavimas buvo laikomas gana liberalus. Minix licencijų mokestis buvo labai mažas (69$), palyginti su kitų operacinių sistemų. Nors Minix operacinei sistemai buvo palinkėta būti kuo prieinamesne studentams, tačiau jo leidėjas nebuvo pasiruošęs pasiūlyti tokios licencijos. Tai neleido naudoti Minix kaip laisvai platinamai programinei įrangai.
Kai nemokama ir atviro kodo Unix operacinė sistema tokia kaipLinux ir386BSD tapo prieinamos, 1990 m. pradžioje daug savanorių programuotojų atsisakė Minix. 2000 m. balandžio mėn. Minix tapo nemokama /atviro kodo programinė įranga pagal leistinas laisvosios programinės įrangos licenciją, tačiau iki šio laiko kitos operacinės sistemos pranoko Minix savo galimybėmis, ir nuo to laiko Minix tapo studentų ir mėgėjų operacinė sistema.
