Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Mikrofonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
  Šiam straipsniui ar jo daliaitrūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdamitinkamas išnašas su šaltiniais.
Kondensatorinis mikrofonas U87.

Mikrofonas – akustoelektrinis įtaisas, keičiantisgarso virpesiųenergiją garsinio dažnioelektros srove. Mikrofonai dažnai naudojami laidinio irradijo ryšio,televizijos technikoje, garso įrašymo įrenginiuose. Taip pat yra irkompiuterioįvesties įrenginys.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Pirmieji primityviausi mikrofonai tais laikais buvo vadinami siųstuvais. Žymiausias tokio tipo įtaisų kūrėjas buvoAleksandras Grehemas Belas. Pirmąjį komercinį, praktiškai pritaikomą, mikrofoną1876 m. spalio mėnesį sukonstravoTomas Edisonas. Tai buvo anglinis mikrofonas.

Mikrofonų parametrai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi mikrofonų parametrai: jautris, dažnių diapazonas ir dažninės charakteristikos netolygumas tame diapazone, kryptingumo charakteristika.

Jautris

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Jautris – tai mikrofono įtampos, kai apkrova vardinė, ir garso slėgio, veikiančio mikrofono jautrųjį elementą, santykis; matuojamasvoltais (arba milivoltais)paskaliui (V/Pa arba mV/Pa). Šiuolaikiniuose mikrofonuose jautris gali būti reguliuojamas ir automatiškai. Pigesnių mikrofonų jautris būna prastas, o padidinus tokio mikrofono jautrį iki reikiamo, kartu padidinamas ir triukšmų lygis.

Pagrindinė charakteristika

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Ji išreiškia mikrofono jautrio priklausomybę nuo garso dažnio mikrofono akustinėje (vadinamojoje darbo) ašyje. Dažninės charakteristikos netolygumas apibūdinamas didžiausio ir mažiausio jautrio santykiu vardiniame dažnių diapazone ir matuojamasdecibelais (dB).

Kryptingumo charakteristika

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Dar vadinamakryptingumo diagrama yra jautrio, esant tam tikramdažniui, priklausomybė (polinėje koordinačių sistemoje) nuo kampo tarp mikrofono akustinės (darbo) ašies ir pasiekiančio mikrofonągarso krypties. Ši charakteristika priklauso nuo mikrofono garso ėmiklio konstrukcijos. Mikrofonai, kuriuosegarso banga gali paveikti tik vieną judamosios sistemos (diafragmos) pusę, nepasižymi ryškiu kryptingumu, ir jų kryptingumo charakteristika, ypač žemesniųjų dažnių srityje, yra apskritiminė. Mikrofonai, kurių diafragmos į abi pusės (ir priekinė, ir galinė) atviros, reaguoja į garso slėgių abipus diafragmos skirtumą. Jų kryptingumo diagrama būna aštuoneto formos Bi – kardioidė. Kai reikalingas ryškus kryptingumas, naudojami kombinuotieji mikrofonai, sudaryti iš dviejų (kryptingo ir nekryptingo). Kombinuotaisiais mikrofonais gaunama vienos krypties diagrama – kardioidės ar superkardioidės formos. Tokiais mikrofonais galima išskirti naudingąjį signalą net kai yra nemažas aplinkos triukšmų lygis.

  • Apskritimas
    Apskritimas
  • Dalinė kardioidė
    Dalinė kardioidė
  • Kardioidė
    Kardioidė
  • Superkardioidė
    Superkardioidė
  • Hiperkardioidė
    Hiperkardioidė
  • Bi-kardioidė
    Bi-kardioidė
  • Keturkryptė
    Keturkryptė

Mikrofonų tipai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Elektrodinaminis ritinis (a, b) ir juostinis (c, d) mikrofonai: 1 – garsinė ritė, 2 – diafragma, 3 – tarpelis, 4 – magnetolaidis, 5 – magnetas, 6 – poliaus antgalis, 7 – gofruotas antdėklas, 8 – izoliacinė plokštelė, 9 – gofruota juosta.
Kondensatorinio mikrofono jungimo schema. B – bazė, M – membrana, Ra – apkrovosrezistorius.

Pagal veikimo principą mikrofonai skirstomi į elektrodinaminius (ritinius ir juostinius), elektrostatinius (kondensatorinius), pjezoelektrinius (kristalinius), elektromagnetinius ir anglinius. Elektrodinaminiai ir elektrostatiniai mikrofonai dažniausiai naudojami televizijos, įrašų studijų, aukštos kokybės garso stiprinimo įrenginiuose, o elektromagnetiniai, pjezoelektriniai ir angliniai – paprasčiausiuose garso stiprinimo įtaisuose (telefonuose,magnetolose ir pan.).

Elektrodinaminiai ritiniai mikrofonai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Jų judamoji diafragma sujungta su garsinerite, kuri įmontuota mikrofono magnetinės sistemos tarpe. Diafragma, veikiama aplinkosgarso virpesių, drauge su garsine rite virpa išilgai mikrofono darbo ašies. Dėl ritėslaidininkų sąveikos su strypo arba žiedinio magnetomagnetiniu lauku ritės išvaduose susikuria garsinio dažnio EVJ.Ritinių mikrofonų diafragma gaminama iš standžios medžiagos (plonosplastmasės, specialauspopieriaus, padengtolaku). Plokščiasis diafragmos kraštas tampriu gofruotu antdėklu pritvirtintas prie mikrofono korpuso arba magnetinės sistemos. Gofruotas antdėklas turi būti tamprus, kad diafragma su garsine rite galėtų virpėti. Garsinė ritė suvyniota iš izoliuotovarinio arbaaliuminio laido, kurio skersmuo 0,03 – 0,05 mm. Žiediniai (cilindriniai) arba strypiniaimagnetai gaminami išplieno irvario,nikelio,titano lydinių, pasižyminčių stipriu koerciniu lauku, o magnetolaidžio šerdis gaminama iš minkšto plieno, kurio magnetinė varža nedidelė.Kai kurių mikrofonų korpusuose arba stovuose įtaisomi išėjimotransformatoriai, reikalingi suderinti su apkrova, ypač kai mikrofonas jungiamas priestiprintuvo, kurio didelė įėjimovarža.

Elektrodinaminiai juostiniai mikrofonai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Vietoj garsinės ritės turi ploną (apie 2 μm) gofruotą metalinę juostą, kuri juda magnetinio lauko veikiama. Diafragmos tokiuose mikrofonuose nėra, o magnetinis tarpas ne žiedinis, o tiesus. Juostoje susikuria kintamoji EVJ, kuri patenka į mikrofono transformatoriaus pirminę apviją. Juostos varža būna nedidelė, todėl juostinių mikrofonų išėjime naudojamas aukštinimo transformatorius. Tokiems mikrofonams būdingas natūralus ir švelnus garsas, ir jie dažnai naudojami studijose ir koncertų salėse, nors ir nėra patikimi.

Kondensatoriniai mikrofonai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Jie turi plokščiąjįkondensatorių (garso priėmimo kapsulę), kurio vienaselektrodas (membrana) – judamasis. Veikiamo garso virpesių kondensatoriaus talpa kinta. Prie kondensatorinio mikrofono elektrodų prijungiama nuolatinė įtampa, kad būtų galima kondensatoriaus talpos kitimą paversti kintamąja garsinio dažnio srove. Garso priėmimo kapsulės vienas (judamasis) elektrodas yra iš metalinės folijos arba ir plonos metalizuotos polimerinės plėvelės. Kitas kapsulės elektrodas – masyvi metalinė plokštelė (bazė). Atstumas tarp elektrodų 20 – 40 2 μm. Pastaruoju metu bazė gaminama iš įvairiausių medžiagų su metalizuotu paviršiumi, atgręžtu į membraną. bazėje po membrana yra skylės; nuo jų priklauso membranos slopinimas, taigi ir kapsulės dažninė charakteristika.Į maitinimo grandinę nuosekliai su mikrofonu jungiamas apkrovos rezistorius. Veikiamos garso virpesių kapsulės kondensatoriaus talpa sumažėja, t. y. jo elektroduose sumažėjakrūvių, ir atvirkščiai, – talpai padidėjus, krūvių padaugėja. Krūviams kintant, grandinėje tekakintamoji srovė, o apkrovosrezistoriuje atsiranda kintamojiįtampa, kuri toliau paduodama į mikrofono stiprintuvo įėjimą. Mikrofono kapsulės talpa lygi nuo keleto iki kelių dešimčių pikofaradų, o darbo dažnių diapazonas nuo 20–30 Hz iki 20–50 kHz. Bazėje esančios skylės netrukdo patektigarso bangoms iš abiejų membranos pusių, todėl mikrofonas priima garso bangas kryptingai.

Kondensatoriniai mikrofonai jautrūs, jautrio dažninė charakteristika tolygi, platus darbo dažnių diapazonas. Tačiau reikalingas papildomas gana aukštos įtampos šaltinis (daugeliui mikrofonų 48 V).

Elektretiniai mikrofonai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Šie mikrofonai veikia be poliarizacijos įtampos. Vienas tokio mikrofonoelektrodas padengiamaselektretu su pastoviu elektros krūviu, kuris sukuriaelektrinį lauką, atitinkantį iki 100 V poliarizacijos įtampą. Krūvis išlieka apie 30 metų. Elektretiniai mikrofonai pigesni už paprastus kondensatorinius ir gali būti plačiai naudojami buitiniuose magnetofonuose. Pagal konstrukciją kondensatoriniai mikrofonai gali būti nekryptiniai, vienos krypties ir dviejų krypčių.

Garsiakalbis vietoje mikrofono

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Garsiakalbis pakeičia kintamosios srovės energiją garso bangų energija. Dėka to, kad įprastinių garsiakalbių konstrukcija yra labai panaši į dinaminių mikrofonų konstrukciją, juos galima panaudoti kaip mikrofonus. Tačiau tokiu atveju gaunama dažninė charakteristika, jautris ir garso atkūrimo kokybė yra itin prasti.

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Mikrofonas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Mikrofonas&oldid=7381522"
Kategorija:
Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp