| Mezija lot.MOESIA | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė |  Romos imperija | |||
Mezija (lot.Moesia, Moesiarum,gr.Μοισία, Μυσία) – senovės kraštas irRomos provincija PietryčiųEuropoje, tarpDunojaus žemupio irBalkanų (Trakijos). Dabar Mezijos teritorijos dalys priklauso šiaurineiBulgarijai, pietrytineiRumunijai,Makedonijai ir pietrytineiSerbijai.[1]
Mezijos ribos vakaruose ėjoDrinos upe, šiaurėje – suDunojumi, rytuose – suJuodąja jūra, kurios pakrantėse klestėjo graikų įkurtosOdeso,Tomų,Kalačio,Istro ir kiti kolonijos. Etninė regiono sudėtis buvo labai mišri – čia gyvenotrakai,dakai,ilyrai. Regiono pavadinimas kilo nuo mezų - trakiškai ar dakiškai kalbančios genties.
Iki romėnų įsigalėjimo apie 82-44 m. pr. m. e. vietos gentis valdėDakijos karalystė, todėl regiono įjungimas į Romos imperiją susijęs suDakų karais.29–27 m. pr. m. e. kraštą nukariavoKrasas, ir taip įkurta provincija.86 m. Mezija buvo suskirstyta į dvi provincijas:Aukštutinę Meziją (lot.Moesia Superior) su sostineViminaciume irŽemutinę Meziją (lot.Moesia Interior), kurias skyrėCiabraus upė.
Iš Mezijos romėnai vykdė tolimesnius užkariavimus prieš dakus, kol 106 m. nukariavo jų karalystę už Dunojaus ir ten įkūrėDakijos provinciją. Po to, kai 271 m. šią provinciją romėnai buvo priversti atiduotigotams, imperatoriusAurelianas perkėlė visus Dakijos kolonistus į pietus nuo Dunojaus, t. y. į Meziją. Jie apgyvendinti centrinėje Mezijos dalyje, todėl tarp Aukštutinės ir Žemutinės Mezijos įkurtaAureliano Dakijos provincija.
III a. pabaigos administracinių reformų metu Mezija dar labiau suskaidyta. Po jų senąją Mezijos provincijos teritoriją sudarė 6 provincijos:
Aukštutinė Mezija,Makedonija,Epyras,Achaja irKretos sala sudarė stambesnį administracinį teritorinį vienetą -Dakijos dieceziją. Tuo tarpu Žemutinė Mezija priskirtaTrakijos diecezijai.
IV a. Mezijoje apsigyvenogotai,VI a.–VII a. –slavai. Provincija panaikinta VII a., kuomet ją užkariavobolgarai.
Mezijoje gimė:
