Melfis (it.Melfi) – miestas pietųItalijoje,Bazilikatoje,Potencos provincijoje, Vulturės krašte,Vulturės kalno papėdėje. Maisto (vyno, konditerijos, vandens fasavimo), automobilių („Fiat“ padalinys) pramonė. Turizmas.
Miestas žymus savo architektūros paveldu: yraXI a. normanų pastatyta Melfio pilis, XI a. katedra (atstatytabaroko stiliumi, su normaniška varpine, interjeras dekoruotas XIII a.freskomis), XI a. vyskupų rūmai (Palazzo del Vescovado, atstatyti XVIII a. baroko stiliumi), XI–XIII a. miesto sienų, vartų liekanos. Veikia archeologijos muziejus.
Senovėje Melfio vietoje gyvenolukanai. Romėnams užkariavus kraštą,291 m. pr. m. e. netoliese įkurtaVenusijos kolonija. Viduramžiais Melfis atsidūrė riboje tarp Bizanijos irlombardų valdomų žemių.XI a. miestą užėmėnormanų karvedys, Apulijos ir Kalabrijos grafasVilhelmas „Geležinė Ranka“.1059 m. Melfis tapoApulijos grafystės sostine, čia vyko popiežiškieji susirinkimai. Vėliau miestas tapo pavaldusNeapolio karalystei.1231 m. Šv. Romos imperatoriusFrydrichas II paskelbė „Melfio konstitucijas“, kuriomis sukūrė biurokratinį aparatą regione.
1528 m. Melfį nusiaubė prancūzų armija, vadovaujama Odet of Foix. Nužudyta ~3000 miestiečių.1531 m. Ispanijos karaliusKarolis V italų admiroluiAndrea Doria suteikė Melfio princo statusą.
Po Italijos suvienijimo,1861 m., Melfį užėmė valstiečiai, vadovaujamiCarmine Crocco, siekę grąžintiBurbonų valdžią. 1930 m. Melfį nusiaubė žemės drebėjimas.
Melfio pilis
Melfio katedros varpinė
Šv. Antano bažnyčia
Vyskupų rūmai
