Meksikos vardas kilęs nuo jos sostinėsMeksiko miesto, kuris savo vardą paveldėjo iš anksčiau toje vietoje buvusioactekų miesto Mešiko-Tenočtitlano. „Meši“ – tai karo dievo Mešitlio vardo dalis, kuris susideda iš žodžių „metztli“ (mėnulis) ir „xictli“ (sūnus). Priesaga -ka reiškė „žmonės“, o priesaga -ko reiškia „šalį“, taigi „Mešiko“ – „Mešitlio šalis“.
Ispanams užkariavus šalį,nahuatlių (actekų) kalbos garsai buvo užrašomi pagalispanų kalbos rašybos taisykles, taigi pavadinimas tapo „México“. Ilgainiui ispanų kalboje garso „š“ nebeliko ir „x“ žymimas garsas dabar yra tariamas kaip „ch“. Tokiu būdu, šalies pavadinimas ispaniškai dabar tariamas „Mechiko“, o ne „Mešiko“. O kai kurios kitos kalbos (tarp jų ir lietuvių) garsą, žymimą raide „x“, išsivertė ne pagal ispaniškąjį, o pagal lotyniškąjį tarimą – „ks“, taigi „Meksika“.
1821 m. Paskelbus nepriklausomybę įsivyravo ekonominis nestabilumas, teritorinis susiskaldymas, civiliniai karai, įsikišant užsienio šalims, po kurių sekėdviejų imperijų irdviejų ilgų diktatūrų laikotarpiai.
Po to, kai1834 metais, kai prezidentas Santa Ana panaikino federacijos konstituciją,Jukatanas beiTeksasas paskelbė nepriklausomybę. Po1846–1848 metų JAV-Meksikos karoTeksasas, kaip ir dar trečdalis Meksikos teritorijos šalies šiaurėje, atitekoJAV.
XIX amžiaus7-ajame dešimtmetyje į šalį įsivežėPrancūzija, kuri siekė įtvirtinti Meksikos imperatoriaus soste Austrijos erchercogą Ferdinandą (Maksimilijano vardu jis buvo Meksikos imperatoriumi nuo1864 iki1867 metų).
1910 m. šalyje kilorevoliucija. Revoliucionieriai greitai įveikė federacinę armiją, bet tarp jų prasidėjo tarpusavio kovos, kurios buvo baigtos tik1929 m., sukūrus Institucinę revoliucinę partiją (PRI; į ją buvo suvienyti visi kovotojai). Ši partija be rimtos konkurencijos valdė šalį ikiXX amžiaus10-ojo dešimtmečio.
2000 m., pirmą kartą po 70-ies metų, Meksikos prezidentu išrinktas ne PRI atstovas, Vicente Fox.
Pagal 1917 metų konstituciją, Meksika yrafederacinė respublika, besivadovaujantiprezidentine sistema. Valstybės vadovas – prezidentas, kuris yravalstybės irvyriausybės galva, taip pat vyriausiasis Meksikos ginkluotųjų pajėgų vadas. Įstatymų leidžiamoji valdžia –Kongresas, sudarytas išSenato (Cámara de Senadores) irAtstovų Rūmų (Cámara de Diputados). Atstovai į 128 vietų Senatą renkami šešeriems metams. Į atstovų rūmus dalis narių renkami tiesiogiai (300), likusieji pagal proporcinę sistemą (200).
Viešasis saugumas prižiūrimas 3 lygių valdžių, kurių kiekviena turi skirtingas privilegijas ir pareigas. Vietinės ir valstijos policijos departamentai visų pirma atsakingi už įstatymų laikymąsi, tuo tarpu Federalinė prevencinė policija rūpinasi specializuotais reikalais. Visi lygiai pavaldūsSecretaría de Seguridad Pública (Viešojo saugumo sekretoriatui). Generalinė Prokuratūra (Procuraduría General de la República, PGR) yra vykdomosios valdžios institucija, tirianti ir traukianti baudžiamojon atsakomybėn už federalinio lygio nusikaltimus, daugiausia susijusius su narkotikų ir ginklų prekyba, šnipinėjimu ir banko plėšimu.[13] Federalinė tyrimų agentūra (Agencia Federal de Investigación, AFI), tiriamoji ir prevencinė institucija[14], yra pavaldi PGR.
Meksikos valstybė yra Šiaurės Amerikos pietuose. Ji Šiaurės Amerikos žemyne tęsiasi nuo šiaurės vakarų į pietryčius daugiau nei 3000 km, susiaurėdama tiesTehuantepeko sąsmauka pietuose ir besitęsdama į šiaurės rytusJukatano pusiasaliu. Šiaurėje ribojosi su JAV, pietuose – su Belizo valstybe ir Gvatemalos valstybe. Rytinius krantus skalaujaMeksikos įlanka irKaribų jūra, vakarinius –Ramusis vandenynas. Meksikos pakrantės ilgis – 9330 km.Kalifornijos įlanka skiria pagrindinę dalį nuoKalifornijos pusiasalio. Didžiąją dalį šalies paviršiaus užima kalnai, tačiau čia yra ir tropinių miškų, ir saulės išdegintų dykumų. Centrinėje šalies dalyje esančioMeksikos kalnyno šiaurėje vyrauja pusdykumės ir dykumos. Aukščiausia jos vieta –Orisabos ugnikalnis (5700 m), žemiausia – Salados lagūna (-10 m). Ilgiausia Meksikos upė yraBravo del Nortė (1906 km, bendras ilgis – 3003 km).
Meksika yra viena iš 18 vadinamųjų „megadiversinių“ valstybių. Šalyje egzistuoja apie 200 mln. skirtingų organizmų rūšių, o tai sudaro 10–12 % viso pasaulio bioįvairovės.[15] Meksika pirmaujaroplių, kurių čia egzistuoja 707 rūšys, bioįvairove pasaulyje, taip pat yra 2-ažinduolių, kurių egzistuoja 438 rūšys, ketvirtavarliagyvių (290 rūšių) bei ketvirtafloros (26 000 rūšių) pasaulyje pagal bioįvairovę.[16] Meksika taip pat laikoma 2-ąja pasaulio didžiausiaekosistema ir ketvirta pagal visų čia paplitusių organizmų rūšių skaičių, kurių 2500 yra saugomos Meksikos įstatymų.[17] Meksikos vyriausybė sukūrė „Nacionalinę Informacijos apie Bioįvairovę Sistemą“, kurios tikslas yra tirti ir prisidėti prie ekosistemų ekologinės pusiausvyros išlaikymo.
170 000km² vadinami „Apsaugotais gamtos plotais“ (Areas Naturales Protegidas), kuriems priklauso 34 rezervatai (nepakitusios ekosistemos), 64 nacionaliniai parkai, 4 gamtos paminklai (saugomi dėl savo estetinės, mokslinės ir istorinės vertės), 26 saugomos floros irfaunos plotai, 4 saugomų gamtos išteklių (dirvožemio, hidrologinių telkinių ir miškų) ir 17 draustinių (dėl bioįvairovės turtingumo).[15]
Meksika yra 12 pasaulyje ir antraLotynų Amerikoje pagalBVP. Po patirtos ekonominės krizės1994–1995 metais, šalis ženkliai atsigavo. 2002 m. kilusi Pietų Amerikos krizė jos stipriai nepalietė ir, po stagnacijos periodo 2001 m., ekonomika, nors ir lėtai, bet auga. Tačiau išlieka didelis atotrūkis tarp skurdžiausių ir turtingiausių žmonių sluoksnių.Pagrindinė prekybos partnerė –JAV.
Daugiau kaip pusė Meksikos gyventojų gyvena ir dirba kaime, augina pluoštinius bei maistinius augalus. Tačiau vis daugiau ūkininkų augina eksportui kavą, medvilnę, cukranendres ir pomidorus. Šios pelningos kultūros išstumia iš dirbamos žemės tuos pasėlius, kurie meksikiečiui būtini maistui. Daugelis ūkininkų yra kooperatyvų nariai ir, susivienydami savo ribotus išteklius, padeda vieni kitiems.
Meksikoje gyvena apie 121 mln. žmonių (2015 metų duomenys). Tai antra didžiausia pagal gyventojų skaičiųLotynų Amerikos šalis ir didžiausia ispaniškai kalbanti šalis pasaulyje.
Metinis Meksikos gyventojų prieaugis drastiškai sumažėjo nuo 3,5 %1965 m. iki 0,99 %2005 m. 2006 m.vidutinė gyvenimo trukmė buvo 75,4 m. (vyrų – 72,6 m. ir moterų – 78,3 m.) IlgaamžiškiausiŽemutinės Kalifornijos,federacinės apygardos (vid. 75,9 m.) irNuevo Leono (vid. 75,6 m.) gyventojai, trumpaamžiškiausi –Čiapaso (vid. 72,9 m.),Oachakos irGerero (vid. 73,2 m.) gyventojai. Mirtingumas 1970 m. buvo 9,7/1000 žm.; 2001 m. skaičius nukrito iki 4,9/1000 (vyrų) ir 3,8/1000 (moterų). Dažniausia mirties problema (2001 m. duomenimis) buvoširdies ligos (14,6 % vyrų ir 17,6 % moterų) beivėžys (11 % vyrų ir 15,8 % moterų).
Meksike gyvena daugiausia JAV piliečių emigrantų (1 mln., 1999 m.),[19] o tai sudaro 1 % Meksikos gyvenojų ir 25 % visų gyvenančių JAV piliečių emigrantų pasaulyje. Taip pat daug emigrantų išCentrinės irPietų Amerikų, daugiausia išArgentinos,Brazilijos,Čilės,Kolumbijos,Peru,Kubos,Venesuelos,Gvatemalos irBelizo. Nors skaičiai skiriasi (tarp 30 000 ir 150 000), argentiniečių bendruomenė laikoma antra didžiausia užsieniečių bendruomene šalyje.[20][21] Per visą XX a. Meksika buvo prieglobstis persekiojamiems lotynų amerikiečiams ir europiečiams (daugiausia ispanamspenktajame dešimtmetyje).
70% gyventojų sudarometisai (indėnų ir baltųjų palikuonys), 10 %indėnai (tačiau, pasak vyriausybės, kuri pagrindiniu kriteriju laikokalbą, indėnų yra ne daugiau kaip 10 %), 20 % baltieji.
Meksikoje nėrade jure konstitucinėsvalstybinės kalbos federaliniu mastu.[22] Vietinių tautų lingvistinių teisių pagrindiniame įstatyme numatoma valstybine laikytiispanų kalbą, vartojamą 97 % Meksikos gyventojų, kuri yra lygiavertė su vietinėmis kalbomis ten, kur jos vartojamos, neatsižvelgiant į kalbančiųjų skaičių.[23] Kartu su ispanų, šioms kalboms įstatymai numato „valstybinių kalbų“ statusą.
Skirtingai nei kai kuriose kitose Lotynų Amerikos valstybėse, Meksikoje nėravalstybinės religijos, o1917 m. Konstitucija irantiklerikaliniai įstatymai bažnyčios veiklą netgi riboja ar kišasi į pastarosios reikalus. Vyriausybė bažnyčios finansiškai neremia ir bažnyčia nedalyvauja valstybiniame švietime.
Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, 95 % gyventojų save priskiriakrikščionims.Katalikai sudaro 89 %[24] visų gyventojų, iš kurių 47 % kas savaitę eina į bažnyčią[25]. Remiantis šiais duomenimis Meksikos katalikų bendruomenė yra 2-a didžiausių pasaulyje poBrazilijos.[26]
Meksikos žydų, kurių istorijos pradžia Meksikoje galime lankyti 1521 m., kaiHernanas Kortesas sukonversų pagalba nukariavo actekus, anot INEGI vykdyto valstybinio gyventojų surašymo, yra virš 45 000.[24]
Meksikojebudistai sudaro mažumą – jų čia apie 108 000., t. y. beveik 0,001 %.
Beveik 3 mln. (t. y. apie 0,03 % visų gyventojų) 2000 m. surašyme nepriskyrė savęs jokiai religijai.[24]
1992 m. Meksika panaikino daugelį suvaržymų Katalikų Bažnyčiai ir kitoms religijoms: visoms religjoms užtikrino teisėtumą, suteikė ribotą teisę į nuosavybę ir panaikino dvasininkų skaičiaus apribojimą šalyje.[31] Iki reformos kunigai neturėjo balsavimo teisės, tačiau ir dabar jie negali būti renkami.
Nuo ankstyvojodešimtojo dešimtmečio Meksika yra pasiekusi tarpinį gyventojų sveikatos lygį, kai kuriems rodikliams, tokiems kaip mirtingumas, būnant panašiems į išsivysčiusių valstybių.[32] Nors kiekvienam meksikiečiui sveikatos priežiūrą garantuoja valstybė, 2002 m. 50,3 mln. meksikiečių nebuvo apsidraudę savo sveikatos.[33] Valstybė deda pastangas padidinti apsidraudusiųjų skaičių ir2011 m. būti pasiekus visuotinį sveikatos priežiūros lygį.[34][35]
2009 m. balandį Meksikoje kiloH1N1kiaulių gripo epidemija, kuri išplito ir kitose valstybėse bei nuo kurios mirė 150 žmonių.[36]
Meksikos medicininė infrastruktūra visuomoje gerai išvystyta, ypač didmiesčiuose,[37][38] tačiau kaimo vietovėse ir vietinėse bendruomenėse vis dar nepakankama sveikatos apsauga, kurie norėdami gauti specializuotas sveikatos piežiūros paslaugas, turi vykti į artimiausias urbanizuotas zonas.[39]
Meksikiečių patiekalai garsėja stipriais ir įvairiais aromatais, spalvingu papuošimu ir prieskonių įvairove. Meksikiečių virtuvėje stipriai jaučiamas prieškolumbinių civilizacijų, ypač actekų ir majų, paveldas, susimaišęs su ispanų kolonistų pristatytomis naujovėmis. Netrukuskonkistadorų vartotų ingredientų – ryžių, jautienos, kiaulienos, vištienos, vyno, česnakų ir svogūnų – sąrašą ilgainiui papildė vietinių naudojami produktai:kukurūzai,pomidorai,vanilė,avokadai,papajai,ananasai,čili pipirai,pupos,moliūgai, citrinos (limón),batatai,žemės riešutais irkalakutiena.
Nuo seniausių laikų meksikiečiai yra išmoningi audėjai. Jie moka išausti spalvingus audinius su ryškiais geometriniais raštais. Šiais laikais meksikiečių medžiagos audžiamos dideliuose fabrikuose, tačiau kai kurie namudininkai vis dar audžia rankinėmis staklėmis, tradiciniu būdu.
↑There is no official language stipulated in the constitution. However, the General Law of Linguistic Rights for the Indigenous Peoples recognizes all Amerindian minority languages, along with Spanish, as national languages and equally valid in territories where spoken. The government recognizes 67 indigenous languages, and more variants which are mutually unintelligible.[1]Archyvuota kopija 2013-09-21 išWayback Machine projekto.
↑Mauro F. Guillén (2003). „Multinationals, Ideology, and Organized Labor“.The Limits of Convergence. Princeton University Press. pp. 126 (Table 5.1).ISBN0-69-111633-4.
↑„Church attendance“.Study of worldwide rates of religiosity. University of Michigan. 1997. Suarchyvuotasoriginalas 2006-09-01. Nuoroda tikrinta2007-01-03.
↑„Mexico, Country profile“. The Church of Jesus Christ of the Latter-Days Saints Newsroom. Suarchyvuotasoriginalas 2010-08-25. Nuoroda tikrinta2009-04-20.
.jpg)
_-_exterior_and_plaza.jpg)
