Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Medis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės –Medis (reikšmės).

Medis – tai dažniausiai didelisdaugiametis,lapus metantis arvisžalissumedėjęsaugalas. Medžių masyvai vadinamimiškais. Medžiai paplitę visuosežemynuose, išskyrusAntarktidą. Nors nėra nustatyto minimalaus aukščio, paprastai medžiams priskiriami aukštesni nei 6 m augalai, turintys iškamieno atsišakojusias antrinesšakas. Tačiau irbonsai laikomi medžiais, nors ir nesiekia nė metro aukščio.

Paprastasis ąžuolas (Quercus robur)
Pagal 2021 m. kovo mėn. šaltinius, pasaulyje yra 58 497 medžiųrūšys, kurių koncentracija nurodyta pagalŽemės aštuonisbiogeografinius regionus (biogeografiniai regionai pagalMiklos Udvardy sistemą):[1]
  Paleoarktikoje - 5 994
  Neoarktikoje - 1 432
  Neotropikuose - 23 631
  Afrotropikuose - 9 237
  Indomalajuose - 13 739
  Australazijoje - 7 442
  Okeanija - 1 602
  Antarktika - 0

Studijos apie medžius ir miškininkystę

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Šios mokslo ir ūkio sritys glaudžiai susijusios su medžiais:

Medžių matmenys ir amžius

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Dauguma medžių yra ilgaamžiai. Ilgaamžiškiausiu medžiu laikomagajoji pušis, gyvuojanti 4 844 metus.1926 metais buvo nukirstavisžalė sekvoja, žinoma kaipCrannell Giant, buvusi 1794 m³ tūrio, ji yra masyviausias kada norsŽemėje augęs medis, koks tik yra žinomas. Masyviausi medžiai mūsųplanetoje yradidieji mamutmedžiai, natūraliai augantysJAVKalifornijos valstijoje, tarp kurių pats masyviausias individas yra 1489 m³ tūrioGenerolo Šermano medis (General Sherman).Tikrasis baobabas irgvatemalinis taksodis (Taxodium mucronatum) turi storiausiuskamienus.Tikrojo baobabo, žinomo Glenkou baobabo (Glencoe Baobab) pavadinimu, kamienoskersmuo 15,9 metro. Jis auga Glenkou Ūkyje (Glencoe Farm) netoli Hudspreito,PAR esančiojeLimpopo provincijoje. Bet didžiųjų mamutmedžių, žinomų kaip Krioklio (Waterfall Tree ) ir Olos (Tunnel Tree) medžiai, kamieno pagrindas palei žemę dar storesnis – 17 m skersmens.Kalifornijoje augantivisžalė sekvoja yra 115,56 m aukščio, ji yra aukščiausia iš šiuo metu augančių medžių. Dokumentiškai užfiksuotadidžioji pocūgė buvo išaugusi iki 142 m aukščio. Pagal paskutinius tyrimus teigiama, kad didžiosios pocūgės daugiausia gali išaugti nuo 130 iki 145 metrų aukščio.1872 metais vasario 21 dieną pietryčiųAustralijoje vyriausybės atstovas Viljamas Fergiusonas išmatavokarališkąjį eukaliptą, dabar žinoma kaip Fergiusono medis, kuris su nulaužta viršūne siekė 133 m, bet, kaip manoma, šiseukaliptas su nenulaužta viršūne galėjo būti 152 m aukščio. Taip pat V. Fergiusonas pažymėjo, kad toje pačioje vietoje yra daug kitų 106 m aukščio nukirstų šios rūšies medžių. Kitas Australijos vyriausybės atstovas, G. W. Robinsonas,1889 metais šaliaBau bau kalnoViktorijos valstijoje išmatavo 143 m aukščio karališkąjį eukaliptą.Melburno apylinkėse esančiame Menzis Kryke išmatuotas nukirstas karališkasis eukaliptas buvo 122 m aukščio. Už 35 km į rytus nuoMelburno stūksančiame Dandenong Reindžeso neaukštų kalnų masyve Australijos vyriausybės atstovas Davidas Boyle'as išmatavo kitą nukirstą karališkąjį eukaliptą, kuris su nulaužta viršūne siekė 119 m. Anot D. Boyle'o, šis eukaliptas su viršūne turėjo siekti 128 metrų.

Vieno medžiolaja vidutiniškai užima 9-25 m².

Medžiai Lietuvoje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Dabartinių Lietuvoje augančių medžių bendrijos formavosi maždaug prieš 10 tūkstančių metų po paskutinioledynmečio periodo. Tirpstantledynams, palaipsniui ėmė formuotis ir anksčiau augusios, bet ledynų nustumtos į pietus medžių rūšys. Po ledynmečio augusių medžių rūšys žinomos tik apytikriai pagaldurpynuose nusėdusiųžiedadulkių analizę. O pagal šiuos duomenis prieš 5 tūkstančius metųLietuvos miškuose labiausiai buvo paplitępušys (20-30%),alksniai (30%),beržai (20%),eglės (10%),ąžuolai,liepos,guobos (20%). Vėliau iš pietesnių Europos regionų Lietuvoje išplito irpaprastasis uosis. Istoriniai šaltiniai teigia, kadXIV a. –XVI a.Dzūkijoje irSuvalkijoje savaime augoeuropiniai maumedžiai. O rastos žiedadulkės durpynuose prieAnykščių ir užJonavos įrodo ir kur kas platesnį europinių maumedžių augimo arealą priešistoriniu laikotarpiu Lietuvoje. Lietuvos miškuose dar viduramžiais dažnokai pasitaikydavęeuropiniai kukmedžiaiXIX a. pradžioje beveik išnyko, nes jų mediena buvo itin populiari. Dabar (XXI a. pr.) juos Lietuvoje galima užtikti tikparkuose arba soduose. Lietuvoje medynus sudaro maždaug pusė Lietuvos medžių rūšių: tai –paprastoji pušis,paprastoji eglė,paprastasis ąžuolas,europinis maumedis,paprastasis uosis,paprastasis skroblas,karpotieji irplaukuotieji beržai,juodalksnis,baltalksnis,mažalapė liepa irdrebulė. Iš viso Lietuvoje yra maždaug25 vietinės medžių rūšys, neįskaitantblindės,virbalinio gluosnio ir keleto kitų rūšių, kurios dažnai pasitaiko krūmo formos. Dabartinės (XXI a. pr.) Lietuvos klimato sąlygos palankios pietesnėms medžių rūšims plisti.

Klimato kaita ir Lietuvos medžių rūšių pokyčiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Klimato šilimas ir medžių rūšių pasikeitimai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Sugretinus rūšių paplitimo ir klimatinius žemėlapius buvo nustatyta, kad jau dabar,XXI a. pradžioje, esamasisLietuvos klimatas yra tinkamas šioms svetimžemėms medžių rūšims, pavyzdžiui (pagal Ozolinčius et al 2014 m.):

Pagal du scenarijus 2031-2090 metams prognozuojant Lietuvos klimato pokyčius, žemiau pateiktos galimos naujos Lietuvos medžių rūšys (pagal Ozolinčius et al 2014)[2]:

Lietuvos klimatui šylant, kai kurių medžių rūšys trauksis į šiaurę, jų savaiminis paplitimo arealas ilgainiui drastiškai sumažės arba jie visiškai išnyks, pavyzdžiui,Paprastoji eglė (Picea abies).

Simbolika

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Senojoje (ikikrikščioniškoje) pasaulio sampratoje medis atliko erdvės įcentrinimo funkciją. Jis buvo suvokiamas kaipašis, jungianti tris realybės matmenis (pasaulio medis). Dėl to tikėta, kad per šventąjį medį galima susisiekti su dievais. Ypač išskirtiniai, šventi buvo labai vešlūs, seni, kreivi, rumbuoti, drevėti medžiai (ąžuolai, eglės, liepos, uosiai ir kt.). Taip pat buvo manoma, kad į medžius gali įsikūnyti mirusio žmogaus siela. Kai kuriuosešamanistiniuose tikėjimuose į medžius būdavo įkeliami mirusiųjų kūnai.

Medžių masyvas –miškas – turėjo kiek kitokių antgamtinių savybių (žr.Šventoji giraitė).

Taip pat skaitykite

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. bgci.org /State of the World's Trees | September 2021
  2. forestgen.mi.lt /Prof. A.Pliūra: Miško ekosistemų dinaminis tvarumas. Klimato kaitaArchyvuota kopija 2015-04-02 išWayback Machine projekto.

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]


Vikiteka: Medis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
PuslapisVikicitatose
Ž  A  R
Dendrologija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Medis&oldid=7263964"
Kategorija:
Paslėpta kategorija:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp