Mauritanija (arab.الموريتانية =al-Mūrītānīyah, pranc.Mauritanie), oficialiaiMauritanijos Islamo Respublika (arab.الجمهورية الإسلامية الموريتانية =al-Jumhūrīyah al-Islāmīyah al-Mūrītānīyah,pranc.République islamique de Mauritanie) – valstybėšiaurės vakarų Afrikoje, prieAtlanto vandenyno. Šiaurėje ir šiaurės vakaruose ribojasi suVakarų Sachara, šiaurės rytuose – suAlžyru, rytuose ir pietryčiuose – suMaliu, pietvakariuose – suSenegalu. Šalies sostinė ir didžiausias miestas –Nuakšotas.
Manoma, kad pirmieji sėslūs krašto gyventojai buvobafūrai (šiuolaikinių irmagenų protėviai), tačiau čia daugiausia klajojoklajokliai. Pietrytinės žemės buvoGanos imperijos įtakoje, su ja siejamiTegdausto miesto griuvėsiai.1076 m. į kraštą įsiveržė arabųAlmoravidų kariai. Jie nugalėjo Ganos imperiją ir palaipsniui arabizavo vietinius, daugiausiaberberų kilmės, gyventojus. Šis procesas truko ilgai – berberai traukėsi į pietus, tolyn išstumdami juodaodžius. DarXVII a. vid. berberai sukilo į Čar Bubos karą, bet jį pralaimėjo, ir arabų Beni Hasano gentis galutinai įsigalėjo dabartinės Mauritanijos žemėse. Pietinėje dalyje susikūrėTrarzos emyratas. Europiečiai (portugalai, ispanai) Mauritanijos pakrantėse pradėjo lankytis nuoXV a. vid. (Nuadibu kyšulį pasiekė1441 m.). Po kelerių metų portugalai įkūrėArgino fortą, kur vykdėvergų prekybą. Vėliau pakrantėse dominavo ispanai, juos pakeitė olandai, prancūzai, britai. Buvo prekiaujama ne tik vergais, bet irauksu,gumiarabiku,dramblio kaulu.
Dėl krašto skurdumo ir nuožmių gyventojų, aktyvesnė europiečių kolonizacija ilgai nebuvo vykdoma. Prancūzai labiau domėjosi Senegalo žemėmis ir ten dar XVII a. įsteigėSen Lui koloniją.1815 m.Vienos kongresas patvirtino prancūzų teises į pakrantę piečiau Nuadibu kyšulio. Kadangi Trarzos emyrai kėlė grėsmę prancūzams bei prekiavo su jų konkurentais britais, jieXIX a. vid. pradėjo kovas su maurais kitapus Senegalo upės. Situacija mažai kito iki pat XX a. pr., maurai realiai buvo Mauritanijos valdovais (nors teritorija ir priskirtaPrancūzų Vakarų Afrikai). Vėliau prancūzai, pasinaudodami vidiniais Mauritanijos genčių karais, bandė kraštą užimti,1903 m. sudarė Mauritanijos protektoriatą, bet susilaukė nuožmaus pasipriešinimo (ypač išAdraro, kuris paskelbė prieš prancūzusdžihadą). Apie1920 m. kolonizatoriai jau sugebėjo įtvirtinti savo valdžią, nors klajoklių antpuoliai tebebuvo dažni iki pat 1935-40 m. Siekdami palaikyti valdžią, prancūzai buvo priversti remtis maurų genčių vadais, bendradarbiavo su Trarzos, Braknos, Adraro emyrais. Socialinė sankloda per kolonijinį laikotarpį mažai tepakito, tebepraktikuota oficialiai Prancūzijoje uždrausta vergovė. Teritorija tebebuvo administruojama iš Port Lui.
1946 m. Mauritanijai suteiktas užjūrio teritorijos statusas,1957 m. įkurta sostinė Nuakšotas (vieta parinkta tarp maurų ir juodaodžių žemių),1958 m. suteiktas autonominės respublikos statusas. Dėl etninių skirtumų šalies ateitis buvo miglota – maurai siekė jungtis prie Maroko, juodaodžiai – prie Malio ar Senegalo. Marokas priešinosi Mauritanijos valstybės įkūrimui. Visgi, Prancūzijoje išsilavinusioMoktaro Uldo Dados dėka sudaryta Mauritanijos persigrupavimo partija, kuri siekė nepriklausomos Mauritanijos valstybės.
1960 m.lapkričio 28 d. Mauritanija paskelbė nepriklausomybę. Dada tapo šalies prezidentu, o netrukus įvedė autokratinį valdymą.1963 m. pradėtageležies rūdos gavyba tapo pagrindiniu šalies pelno šaltiniu.1975 m. Mauritanija okupavo pietinęVakarų Sacharos dalį, tačiau išlaidos karui irPolisario partizanų vykdyti kasyklų ir geležinkelio antpuoliai visiškai nuskurdino šalį.1978 m., po perversmo nušalinus Dadą, karas nutrauktas, o Mauritanijos teritorijas Vakarų Sacharoje užėmėMarokas.1984 m. šalies vadovu tapoMaauja Uldas Sid Afmedas Taja, kuris valdė autokratiškai iki pat2005 m. Jis buvoarabizacijos šalininkas, todėl pietinėje šalies dalyje kilo etniniai neramumai,1989 m. peraugę įkarą su Senegalu. Dėl to ~250 tūkst. juodaodžių persikėlė į Senegalą. Taja laikėsi gan liberalios politikos, palaikė santykius su Izraeliu, todėl įvairios islamistų grupuotės rengė perversmus.2005 m., Tajai viešint Saudo Arabijoje, įvykdytas sėkmingas perversmas. Šalyje prasidėjo politinio nestabilumo laikotarpis, įvykdyti keli perversmai, rytinėse šalies pusėse suaktyvėjoAl-Kaeda veikla.
2006 m.birželio 26 d. vykusiame referendume 97 % persvara priimti konstitucijos pakeitimai, kurie apribojo vieno asmens prezidentavimo laikotarpį.2007 m.kovo 11 d. įvyko pirmieji šalies demokratiški rinkimai, kuriuose prezidento kadenciją laimėjoSidi Ould Cheikh Abdallahi.2008 m.rugpjūčio 6 d. šalyje įvyko karinis perversmas, kurio metu kariuomenė suėmė šalies prezidentą, premjerą ir užsienio reikalų ministrą. Perversmo koordinatorius - generolasMohamed Ould Abdel Aziz, kuris tapo laikinuoju šalies vadovu, o po metų išrinktas ir šalies prezidentu.2019 m. prezidentu išrinktas kitas perversmo veikėjasMohamed Ould Ghazouani.
Valstybė įsikūrusi šiaurės vakarų Afrikoje, kraštą kertaŠiaurės atogrąža. Mauritanija apima žemesSacharos dykumos vakarinėje dalyje. Būdingi platūs, neaukšti, smarkiai erozijos paveikti kalnų masyvai, iš kurių svarbiausias yraAdraro plynaukštė (aukštis iki 732 m). Aukščiausia šalies vietaKediet Idžilio masyvas, sudarytas išmagnetito (aukštis – 915 m). Kitas žymus geologinis šalies objektas yraRišato struktūra („Sacharos akis“), sudaranti taisyklingą apskritiminį darinį. Mauritanijai priklauso 754 kmAtlanto vandenyno pakrantė, kurios šiaurinę ribą žymiNuadibu kyšulys, pietinę – Senegalo upės žiotys. Ties Nuadibu susidariusiArgino lagūna yra svarbi vandens paukščių buveinė.
Pastovių upių šalyje nėra, išskyrus pietine šalies siena tekančiąSenegalo upę. Link jos teka keletas sezoniškai vandeningų upių (Gorgolas,Karakoras, Garfa). Kitur vandentakiai (vadžiai) susidaro tik po retų liūčių. Yra druskos lygumų.
Didžiąją Mauritanijos dalį užima Sacharos dykumos smėlynai (ergai) ir akmenynai (regai). Ten augalijos yra tikoazėse. Einant į pietus Sacharos gamtinę sritį keičiaSahelis, todėl dykumos pereina įpusdykumes ir sausringassavanas, kur augakserofitai irakacijos.
Mauritanijoje būdingas sausringasatogrąžų klimatas. Vidutinės mėnesio temperatūros svyruoja nuo 16–20 °C (nuo gruodžio iki kovo ar balandžio) iki 30–32 °C likusiu metų laiku. Žiemą temperatūra kartais naktimis nukrenta iki kelių laipsnių virš 0 °C, o vasaros dienomis gali įkaisti virš 45 °C.Kritulių iškrenta labai mažai: šiaurės rytuose metų vidurkis nesiekia 50 mm, didžiojoje šalies dalyje tarp 50–100 mm, o pietuose 200–400 mm[1]. Kovą ir balandį pučia stiprus, sausringas vėjassirokas.
Mauritanijos ekonomika yra padalinta į dvi dalis: į žemės ūkį ir kalnakasybą, kuri atsirado 6-ajame dešimtmetyje. Apie pusę šalies gyventojų verčiasi žemės ūkiu arba galvijų auginimu ir yra nepriklausomi nuo kalnakasybos. ArtiSenegalo upės ir oazėse auginamosdatulės,soros,sorgai,ryžiai,kukurūzai. Auginamigalvijai,avys,ožkos. Žvejybos pramonė įsikūrusiAtlanto vandenyne ir Senegalo upėje.
5-ajame dešimtmetyje šiaurinėje Mauritanijos dalyje buvo rasta aukštos kokybėsgeležies rūdos, ir nuo 1963 m. ji yra eksportuojama, tai sudaro apie 40 % šalies eksporto pelno. Taip pat kasamasgipsas,auksas,druska.2006 m. šalis pradėjo eksploatuoti naftos telkinius vandenyne.
Šalis daugiau importuoja nei eksportuoja. Pagrindiniai šalies eksporto produktai yra geležies rūda,žuvis ir jos produktai, auksas, galvijai. Importuojami įvairūs mechanizmai, naftos, maisto produktai, plataus vartojimo prekės. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yraPrancūzija,Ispanija,Belgija,Japonija.
Du trečdalius Mauritanijos užimaSacharos dykuma. Vos vieną procentą šalies užima teritorija, kuria tekaSenegalo upė ir jos pakrantėse gali būti auginamos žemės ūkio kultūros. Tačiau Mauritanijos žuvų ištekliai didžiausi pasaulyje. Čia žvejoja daugelio valstybių laivai. Pagauta žuvis parduodama per šalies žvejybos kompanijas, ir žvejyba sudaro daugiau kaip pusę Mauritanijos eksporto pajamų.
Valiuta yraMauritanijos ugija. Ji žymi tuo, kad skaidoma ne šimtaine, bet penketaine sistema, t. y., vieną ugiją sudaro ne 100, o 5 chumai. Tiesa, dėl savo menkos vertės jie naudojami retai.
Pagal2011 m. statistiką, Mauritanijoje gyveno 3 281 634 žmonių. Šalies tautinė sudėtis yra itin mišri. Apie trečdalį gyventojų sudaro arabizuotos vietinės gentys, daugiausia priklausančiosberberų grupei (vadinamiejimaurai) bei šviesesnės odos spalvosarabai. Kitą trečdalį sudarojuodaodžiai gyventojai, gyvenantys daugiausia šalies pietuose:soninkai,fulbiai,tukuliorai,volofai,sererai. Likę gyventojai yra mišrios rasinės, etninės kilmės, daugiausia taip vadinamiharatinai (vergų palikuonys).
Visa Mauritanija gyvenama labai retai, patenka į rečiausiai gyvenamų pasaulio šalių dešimtuką. Tankiausiai gyvenama yra pietinė dalis šalia Senegalo upės slėnio,Fderiko geležies rūdos gavybos sritis bei vandenyno pakrantė. Ypač retai gyvenami šalies rytai ir šiaurė. Mauritanijoje didelė dalis gyventojų tebegyvenaklajokliškai (beduinai).
Mauritanijos valstybinė religija yraislamas. Jį išpažįsta absoliuti dauguma šalies gyventojų, nors Nuakšote veikia katalikų bažnyčia, aptarnaujanti ~4500 žmonių. Galiojašariato teisė.
Mauritanijos valstybinė kalba yraarabų, taip pat tebevartojamaprancūzų kalba. Kaip šnekamoji kalba plačiausiai vartojama arabų kalbosHasanija tarmė, kitos dažniau vartojamos kalbos yra afrikietiškosfulbių,soninkų,volofų,sererų kalbos, mišrios kilmės žvejų imragenų kalba. Apie pora šimtų Mauritanijos gyventojų dar moka berberųzenagų kalbą.
Mauritanijoje persipynusi mauriška–arabiška ir afrikietiška kultūra. Mauritanijos visuomenė pasižymi griežta socialine hierarchija, todėl šalyje praktiškai tebeegzistuojavergovė (ji oficialiai uždrausta tik 1971 m., o nusikalstama paskelbta 2007 m.). Žemiausią socialinį statusą turi juodaodžiai gyventojai. Raštingi yra apie pusė Mauritanijos gyventojų.
Populiari tradicinė maurų muzika, atliekama klajojančių dainių igavinų. Iš Mauritanijos kilo atlikėjosDimi Mint Abba, Malouma.
Mauritanija sporto pasiekimais nėra žymi,olimpinėse žaidynėse paprastai dalyvauja tik po 1-2 atstovus iš šalies. Populiariausia sporto šaka yrafutbolas, tačiauMauritanijos rinktinė yra tarp žemyno autsaiderių. Seniau šalies teritorijoje vykdavoDakaro ralio varžybos, tačiau dėl teroristinės veiklos jos perkeltos į Pietų Ameriką, vėliau į Saudo Arabiją.
Žymesni Mauritanijos rašytojai yra Musa Uldas Ebnu, Ahmadas ibn al-Aminas al-Šingitis, Ibn Razga, Jusufas Gejė. Iš šios šalies kilęs aktorius, režisierius Medas Hondo.
Mauritanija žymi mauriškos architektūros paveldu – išlikę keli senoviniai maurų oazių miestai, dabar įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą, –Tidžikdža,Šingetis,Uadanas irUalata.
.svg)
