Dinastijos pradininkas buvoČandragupta Maurjas, kilęs iš vakarinių tuometinės Magadhos sričių. Jo kilmė nėra aiški: vieni šaltiniai jį mano turėjusį giminystės ryšių suNandų dinastija, kiti ją neigia. PasinaudojęsAleksandro Makedoniečio atsitraukimu į vakarus ir neramumais vakarinėse Magadhos periferijose, jis pradėjo užkariavimus, kurių kulminacija buvo sostinėsPataliputros užėmimas irNandų dinastijos nuvertimas322 m. pr. m. e.
PoBindusaros valdymo į valdžią atėjoAšoka, kuris galutinai įtvirtino Maurjų valdžią pietinėje Indijos subkontinento dalyje, taip pat numalšino sukilimus vakarinėje periferijoje. Žymiausias jo karas buvo suKalinga, nepriklausoma valstybe. Ją prijungus prie imperijos, pirmą kartą istorijoje Indija buvo labai trumpam suvienyta.
Po Ašokos mirties232 m. pr. m. e. Maurjų dinastija egzistavo dar 50 metų, tačiau ji beveik iš karto neteko visų savo pietinių teritorijų, kurios išsikovojo nepriklausomybę. Čia vėl atsikūrėKalinga, o likusios didžiulės sritys buvo suvienytos galingosSatavahanų imperijos. Vakarinės imperijos sritys irgi tapo vis labiau nepriklausomos, kol galiausiaiMagadhai teliko istorinės jos sritys, turėtos ikiNandų dinastijos užkariavimų. Jose185 m. pr. m. e. įsitvirtino nauja –Šungų dinastija.
Imperija padėjo išplisti dviem naujiems Indijos religiniams sąjūdžiams –džainizmui irbudizmui. Čandragupta globojo džainus, o žymiausias dinastijos valdovas –Ašoka – išpažinoBudos mokymą. Jo pastangomis budizmo religija buvo platinama visoje imperijoje, ir tai tęsėsi iki pat dinastijos pabaigos. VėlesnėŠungų dinastija buvohinduistinė ir budizmą persekiojo.
Imperijos laikais labai suklestėjo indų menas, mokslas.
