| Matabelelandas | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Administracinis centras | Bulavajas | |||
| 1896/1901-1965 | .svg) Pietų Rodezija | |||
| 1965-1979 | .svg) Rodezijos respublika | |||
| 1979 | .svg) Zimbabvė Rodezija | |||
| Gyventojų | 481 947 (1941)http://www.statoids.com/uzw.html | |||
| Plotas | 181 605 km² (1974) | |||
Matabelelandas (angl.Matabeleland) – buvusiBritų imperijos kolonija (1896-1901 m.), kurios teritorija vėliau buvoPietų Rodezijos (vėliauRodezijos Respublikos,Zimbabvės Rodezijos) administracinis teritorinis vienetas (provincija), egzistavęs iki 1974 m. Didžiąją dalį savo istorijos jis užėmė teritoriją, kurią dabar užimaŠiaurės Matabelelandas,Pietų Matabelelandas irBulavajas.
Provincijos pavadinimas kilo iš čia gausiai gyvenančios etninės grupėsndebelių. Kurį laiką provincija pagal administracinį centrą dar vadintaBulavajo provincija.
| Zimbabvės regionas: Guruuswa/Matabeleland | |
|---|---|
 | |
| Šalis | pietvakariųZimbabvė |
| Tautos | kalangai, ndebeliai |
| Valstybės | Butua,Rozviai,Mtvakazis |
| Miestai | Khamis,Danamombė,Bulavajas |
Matabelelando provincija iš dalies sutapo su istoriniu-kultūriniu regionu, kuris senovėje buvo vadinamasGuruusva, o vėliau – Matabelelandu. Jis užima pietvakarinę dalį Zimbabvės plynaukštės. Visas regionas apaugęs retomis savanos, kur vyraujapaprastasis ausuonis. Regionas pasižymi gana derlingomis dirvomis, tačiau nedideliu kritulių kiekiu, kas apsunkina žemdirbystę. Geresnės sąlygos susidaro tik vadinamajame haivelde (900–1200 m aukščio), kur iškrinta daugiau kritulių ir koncentruojasi visi pagrindiniai regiono miestai.
Haiveldas kerta regioną per pusę. Šiaurinė regiono dalis yra sausesnė ir rečiau gyvenama. Pagrindinės upės čia yraGvajis irNata. Pietinė dalis priklausoLimpopo baseinui, ir čia teka upėsŠašė,Umzingvanis. Vietos gyventojai verčiasi gyvulių auginimu ir žemdirbyste. Čia pagrindinės kultūros yrasorgas irsora.
Regionas istoriškai garsėjo gausiaisaukso ištekliais, ir iš čia daugumą aukso gaudavo šiauriau buvusiosMašonalando valstybės, kurios vėliau jį perparduodavosvahilių irportugalų pirkliams.
Istoriniais laikais pagrindinė etninė grupė čia buvokalangai ir jiems gimininginambjai. XIII a. regionas pateko įZimbabvės karalystės kultūrinę įtaką, o XV a. pabaigoje čia susiformavo atskiraButua karalystė su sostine Khamyje. XVIII a. ButuaTorva dinastiją nuvertė naujaRozvių karalystė, kuri iš sostinėsDanamombės pajungė didžiąją dalį Zimbabvės teritorijos.
Apie 1840 m. į regioną migravo iš pietų kilęndebeliai, vadovaujamiMzilikazio. Jie nusiaubė regioną ir įkūrė čia savo karalystęMtvakazį. Senieji vietos gyventojai buvo diskriminuojami, kas skatino jų migracijas į vakarų regionus (dab. Botsvana).
Per 1893-96 m.Matabelių karusBritų imperija užvaldė Matabelelandą ir suformavo iš jo atskirą koloniją. 1896 m. jo valdytoju buvo paskirtasArthur Lawley. Tačiau jau 1901 m. kolonija panaikinta ir inkorporuota įPietų Rodeziją kaip atskira provincija. provincija panaikinta 1974 m., ją padalinus į dvi dalis.
Matabelelandas buvo gerokai sudėtingesnėje situacijoje nei Mašonalandas dėl savo etninės sudėties, kur greta sugyvena kalangai, nambjai, matabeliai ir kitos etninės grupės. Po Zimbabvės nepriklausomybės šalies politinį vairą paėmusšonams, Matabelelande keletą kartų įvydytos žudynės. Žymiausios – 1987 m. įvykdytaGakurahundi, kuomet Matabelelande vykdytos bausmės apie 20 tūkst. ndebelių tautybės žmonių.
Ndebeliai jaučiasi diskriminuojama visuomenės grupe, teigia, kad Zimbabvės vyriausybė pasmerkė kraštą marginalizacijai ir nesirūpina jo vystymu. 2006 m. ndebelių kilmės išeiviaiPietų Afrikos Respublikoje įkūrėMatabelelando laisvės partiją, kuri siekia Matabelelando nepriklausomybės nuo Zimbabvės.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
