| Masahvai | |
|---|---|
 Masahvai šventiniais kostiumais | |
| Gyventojų skaičius | >326 000[1] |
| Populiacija šalyse |  Meksika (Meksiko valst.,Mičoakanas) |
| Kalba (-os) | masahvų,ispanų |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė) |
| Giminingos etninės grupės | otomiai,matlacinkai,pamiai,čičimekai chonasai |
 Vikiteka: | Masahvai |
Masahvai (isp.mazahuas, sav.Tetjo ñaa jñatjo) –indėnų tauta, gyvenantiMeksikoje, kalnuotose srityseMeksiko valstijos vakaruose ir rytųMičoakane. Populiacija >320 tūkst. žmonių (XX a. II pusėje – 120 tūkst.).Masahvų kalba priskiriamaotomangų kalboms (yra keletas tarmių), masahvai taip pat kalba ispaniškai. Tikintieji –katalikai, yra protestantų.
Masahvų tradicinis verslas – rankinėlydiminė žemdirbystė (kukurūzai,pupelės,moliūgai,aitrieji pipirai,agavos). Nuo XIX a. paplito plūginė irkaplinė žemdirbystė (kviečiai,tabakas,kava,miežiai). Laiko avis (vilnai),ožkas,kiaules (daugiausia pardavimui),mulus, jaučius,vištas,kalakutus. Medžioja triušius, elnius, gaudo vėžius, rankiojaopuncijų vaisius ir lapus, laukinių agavų lapus, vabalų lervas). Išvystyti amatai: puodininkystė, audimas rankinėmis staklėmis, odos apdirbimas, pynimas iš šiaudų, agavos pluošto (dembliai, krepšiai,kepurės,virvės,tinklai). Dirba samdiniais ūkiuose, miestuose.
Tradicinis masahvų būstas panašus į kitų Centrinės Amerikos tautų. Būstas vienos ar dviejų patalpų, statytas iš plaušplyčių, su keturšlaičiu šiaudiniu arba čerpiniu stogu. Priešais fasadą –veranda ant stulpų. Namo viduje įrengtaklėtis, šalimais – aukštos gardinėsjaujos kukurūzams džiovinti, kartais ir krosnys čerpių degimui. Šiaurėje paplitusios pusiau požeminės pirtys.
Masahvų vyrų apranga panaši į kitų meksikiečių – namie austimarškiniai su apskritu kaklo iškirpimu, dažnai išsiuvinėti,kelnės baltos, parištos juosmens juosta,sandalai, šiaudinė kepurė,kaklaskarė, raštuotas krepšys, vilnonė serapė. Moterys nešioja tunikos pavidalo marškinius trumpomis rankovės, spalvingai išsiuvinėtus, ilgus klostuotus sijonus arba keletą sijonų, apsiaustus, raštuotus krepšius.
Tradicinė šeima – didžioji, patriarchalinė, dabar – mažoji. Santuoka patrilokalinė arba neolokalinė. Paplitusi nuotakos išpirka, kartais – grobimas.
Masahvai išlaikę ikikrikščioniškosios tikybos bruožų – tikėjimas dvasiomis–sergėtojomis (nagualizmas), gerbiamos lietaus, olų, šulinių dvasios, paplitęsšamanizmas,magija, aukų lydimos žemdirbystės apeigos. Katalikų švenčių metu vyksta spalvingi vaidinimai, karnavalai (biblinėmis, istorinėmis temomis). Išsaugoję tautosaką – dainas, legendas, pasakas apie saulę, mėnesį, stebuklingas olas, lietaus nykštukus ir kt.[2]
| |||||||||||||||||||||||||
