Malavis, oficialiaiMalavio Respublika (angl.Malawi) – nedidelėpietų Afrikos valstybė, neturinti priėjimo prie jūros, nors prekyba su kaimynėmis vyksta pro didžiulįMalavio ežerą, kurį yra pasidalinusios 3 valstybės. Dar kitaip ši valstybė vadinamaNjasalandu, nes XX amžiaus pradžioje šioje valstybės teritorijoje buvo Njasalando Britų imperijosprotektoratas, kurioje toliau išsivystė Malavio Respublika. Malavis ribojasi su šiomis valstybėmis:Zambija,Mozambiku irTanzanija. Turistų ir kitų keliautojų Malavis vadinamaskarštąja Afrikos širdimi, nes šioje valstybėje dažnai pasiekiami rekordiniai karščiai, kas yra neįprasta dykumomis nenusėtoje valstybėje.
Malavio teritorija priklausoAfrikos savanų valstybių kultūrinei zonai. Iki patX amžiaus dabartinėje Malavio teritorijoje gyveno tik įvairios medžiotojų-klajoklių gentys, vadinamieji akafulai. X a. čia iš šiaurės ėmė plūstibantai, kurie įsikūrė ir ėmė telktis į gentis. Apie1500 metus gentys susibūrė ir įkūrėMaravio imperiją, kuri be dabartinio Malavio taip pat valdė teritorijas šiaurės vakarųMozambike bei rytųZambijoje. Jos valdovai titulavosikarongais.
Imperiją sudarė giminingomis bantų kalbomis kalbančios gentys, tokios kaipčevai,tumbukai,njandžai,nsengai irsengai. Jie visi bendrai vadinosi amaraviais. Imperija palaikė ryšius supakrante, kur prekiavo su arabų pirkliais, daugiausia perMozambiko uostą.
XVI a. Malavis ėmė prekiauti suportugalų kolonistais, kurie kolonizavo dabartinio Mozambiko centrines teritorijas paleiZambezės upę. Jų įkurtas miestasTetė tapo vienu svarbiausiu prekybos punktu, per kurį portugalai prekiavo su amaraviais. Portugalai atvežė naują žemės ūkio kultūrąkukurūzą, kuri čia greitai prigijo. Iš vietos gyventojų portugalai supirkinėjo dramblio kaulą, geležį ir vergus.
Didžiausias Malavio suklestėjimas buvo XVII a., o vėliau jos galybė silpo dėl vidinių konfliktų ir išorinių tautų puldinėjimų. Imperiją galutinai sunaikino barbariškosngonių gentys, kuriosmfekanės tautų kraustymosi laikais užplūdo regioną. Jų vadas buvoZvengendaba. Panašiu metu iš rytų migravojao gentys, kurios apsigyveno Malavio pietrytinėje dalyje. Jao priėmė islamą iš pakrantės suahilių pirklių ir buvo svarbūs tarpininkai arabams skverbiantis į Maravio teritorijas. Malavio ežere įkurtasNchotakotos uostas tapo svarbiuvergų prekybos centru, iš kur musulmonų prekeiviai gabendavo vergus.
1859 m. Malavį pasiekė britų tyrinėtojasD. Livingstonas. 1891 m.Britų imperija užėmė dabartinio Malavio teritorijas ir jas administravo kaipCentrinės Afrikos protektoratą. 1907 m. pavadinimas pakeistas įNjasalandą. Šio protektorato tautos ne kartą sukilo prieš britų valdžią. Britai aktyviai skleidė krikščionybę, kuri gana sparčiai įsigalėjo daugumos gyventojų tarpe.
1964 m.liepos 6 d. Njasalandas paskelbė nepriklausomybę nuo Britų imperijos ir pasivadino Malaviu, istorinės imperijos garbei. Pirmuoju prezidentu tapoHastings Banda, kuris netrukus tapo vienvaldžiu, pasiskelbė prezidentu iki gyvos galvos ir uždraudė visas partijas. Jo valdymo metu, kuris tęsėsi iki 1994 m., buvo įtvirtintas asmenybės kultas, diktatūra, viešpatavo griežta cenzūra. Šių priemonių dėka Bandai pavyko išsaugoti stabilumą ir tam tikrą ekonominį augimą šalyje.
BesibaigiantŠaltajam karui, Malavyje prasidėjo demokratizacijos judėjimas, o spaudžiant iš apačios buvo suorganizuotasreferendumas dėl šalies ateities. 1993 m. didžiajai daliai gyventojų balsavus už demokratišką šalį, kitais metais įvyko pirmieji laisvi rinkimai, kuriuose prezidentu išrinktasBakili Muluzi (perrinktas 1999 m.). Kadangi Muluzi buvo jao tautybės musulmonas, didėjo nepasitenkinimas krikščionių daugumos tarpe.
2004 m. trečiuoju šalies prezidentu tapo krikščionisBingu wa Mutharika, o 2012 m. jam mirus nuo širdies smūgio, prezidente tapoJoyce Banda. 2014 m. Banda pralaimėjo prezidento rinkimus Peteriui Mutharikai, buvusio prezidento broliui.[2] Po2020 m. rinkimų prezidentu tapoLazarus Chakwera., nes Konstitucinis teismas anuliavo2019 m. rinkimų rezultatus, pagal kuriuos laimėjo Peteris Mutharika.
Malavis yra daugiapartinė demokratinė respublika, kurioje daugiausia galios turiMalavio prezidentėJoyce Banda. Konstitucija buvo galutinai priimta1995 m.gegužės 18 d. Vyriausybė yra sudaryta iš vykdomųjų, įstatymų leidžiamųjų ir teisminių sričių. Vykdomoji valdžia yra prezidentas, viceprezidentas, parlamento pirmininkas.
Prezidentas yra renkamas kas penkerius metus, o viceprezidentą jis pats išsirenka. Valstybė gali turėti ir du viceprezidentus, bet pagal Malavio konstituciją antrasis turi būti kitos partijos narys.Vyriausybės ministrus išrenka tik valstybės prezidentas.Malavio parlamentas (Malavio nacionalinė asamblėja irMalavio senatas) yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Parlamentą irgi renka penkeriems metams. Visoje valstybėje yra iš viso 9 politinės partijos, o 2 iš jų yra valdančiųjų partijos, t. y.Malavio kongreso partija irJungtinis demokratijos frontas.Teisminė sritis yra grindžiama anglų modeliu ir susideda iš aukščiausiojo apeliacinio teismo ir bendrųjų, komercinių bei konstitucinių teismų arba kitaip aukščiausiojo teismo.
Malavio valstybė išsidriekusi pagal vakarinįMalavio ežero (Njasos) krantą. Paviršių sudaro daugiausia plokščiakalniai (Njikos,Zombos) ir aukštumos, kurių būdingas aukštis 1000–1500 m, aukščiausias yra pietuose stūksantisMulandžės masyvas, iškylantis iki 3002 m aukščio (Sapitvos k.). Žemesnis paviršius yra tik pietinėje šalies dalyje, aplinkŠirės slėnį ir ties piečiausiu Širės slėnio tašku nusileidžia iki 37 m.
Šalies teritorija patenka įZambezės baseiną. Svarbiausia Malavio upė yra Širė, kuri jungia Malavio ežerą su Zambeze. Kitos didesnės upės, tekančios į Malavio ežerą yraDvangva,Bua,Rukuru,Songvė. Pietryčiuose telkšo dar keletas stambesnių ežerų –Čilva,Malombė,Čiuta (šis ežeras priklausoRuvumos baseinui).
Būdingisavanų kraštovaizdžiai, kur vyrauja dygūsdryžmedžių (Brachystegia) krūmynai,baobabų irakacijų giraitės, aukštikalnėse auga lapus metančių augalų tropiniai miškai, kalnų stepės. Yra 5 nacionaliniai parkai (Malavio ežero nacionalinis parkas – pasaulio paveldo objektas).
Klimatas subekvatorinis, musoninis sulietinguoju laikotarpiu nuo lapkričio ar gruodžio iki kovo–balandžio bei sausringa žiema. Vidutinės mėnesio temperatūros yra nuo 14–19 °C liepą iki 23–27 °C lapkritį. Aukštumose žiemos naktimis temperatūra gali nukristi iki 6–9 °C. Vidutinis metiniskritulių kiekis žemumose 750–1000 mm, aukštikalnėse – 2000–2500 mm[3].
Malavis yra viena iš prasčiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Dauguma šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yrakukurūzai,medvilnė,sorai,ryžiai,riešutai,manijokai,bulvės. Tabakas, arbata, cukranendrė, tungų aliejus auginami dideliuose plotuose. Auginami naminiai paukščiai,avys, galvijai, kiaulės. Su kitų šalių pagalba Malavis pradėjo žemės ūkio produktų plėtojimo programą.
Šalyje yra mažos žvejybos ir miško produktų pramonės. Nėra išgaunamos mineralinės iškasenos, bet buvo rasta boksitų, urano ir anglies. Keletas Malavio gamintojų apdirba žemės ūkio produktus, medieną, gamina alkoholinius gėrimus, tekstilę, statybines medžiagas.
Malavyje gyvena virš 15 mln. gyventojų, jų2009 m. skaičius augo 2,75 %. Manoma, kad 2050 m. šalyje bus virš 45 mln. gyventojų.[4]
Malavyje gyvena 10 pagrindinių etninių grupių:ngondžiai (niakjusai),tumbukai,tongai,čevai,ngoniai,jao,njandžai,lomviai,kokolai,senai. Yra europiečių ir azijiečių kilmės gyventojų. Pagrindinės kalbos yračevų, kuria kalba 57 % gyventojų (jos niandžų dialektu 12,8 %),jao kalba – 10,1 %,tumbukų kalba – 9,5 %. Kitos vietinės kalbos:lomvių, kurią vartoja 250 tūkst. šalies pietryčiuose,kokolų, turinti 200 tūkst. kalbančiųjų pietryčiuose, lambjų, vartojama 45 tūkst. gyventojų šiaurės vakaruose, ndalių su 70 tūkst. vartotojų, niakjusų-ngondžių, kurią vartoja 300 tūkst. šiaurės Malavyje. Senų kalbą vartoja 270 tūkst. Malavio gyventojų pietuose, o tongų – 170 tūkst. šiaurėje.[5]
Duomenys apie Malavio religiją labai varijuoja. Malavio religijos projektas,[6] vadovaujamas Pensilvanijos universiteto2010 m., teigia, kad 68 % Malavio gyventojų yra krikščionys, 25 % musulmonai, o likusieji pripažįsta kitas religijas.[7] Didžiausios Malavio krikščionių grupės yra Romos katalikai ir Centrinės Afrikospresbiterionai, turintys 1,3 mln. narių. Tai didžiausia reformatų grupė šalyje. Be to Malavyje yra mažesnės anglikonų, baptistų, evangelikų,adventistų grupės. Dauguma musulmonų yra sunitai. Šalyje yrarastafarių, hinduistų,bahajų ir 300 žydų.[8] Malavyje yra 4 % ateistų, bet prie jų gali būti priskirti išpažįstantys vietines Afrikos religijas.[9]
.svg)
.jpg)
