 | Šiam straipsniui ar jo daliaitrūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdamitinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Μακεδονία Makedonijos karalystė | ||||
| senovės karalystė | ||||
| ||||
Vėliava | ||||
 | ||||
| Sostinė | Aigai Pela Tesalonikai | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Makedonijos karaliai | ||||
| 808–778 m. pr. m. e. | Karanus | |||
| 179–167 m. pr. m. e. | Persėjas (Makedonija) | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | 808 m. pr. m. e. m. | |||
| - Prijungta prie Romos | 149 m. pr. m. e. m. | |||
Makedonija – senovinėkaralystė, kilusi išMakedonijos istorinio regiono (dab.Graikijos šiaurės rytuose). Trumpu ekspansijos laikotarpiu IV a. pr. m. e. yra vadinamaMakedonijos imperija ir valdė milžinišką teritoriją nuoAdrijos jūros ikiIndo upės.
Makedonijos valstybė susiformavo I tūkst. pr. m. e. I pusėje derlingame Makedonijos Botijos subregione. Turbūt VIII a. pr m. e. pabaigoje ar VII a. pradžioje čia įsitvirtinoArgeadų dinastija, kuri kildino save išArgolidės regiono. Tuo metu buvo įkurta senoji Makedonijos sostinėAigai. Pamažu valdovų įtaka konsolidavo visą Botiją. VI a. pr. m. e. karalystė buvo trumpam nukariautaAchemenidų Persijos, bet Aleksandras I (495–450) sugrąžino nepriklausomybę.
Jau V a. pr. m. e. Makedonijos karalystė ėmė plėsti savo teritorijas į kalnuotas sritis rytuose ir pietuose, iki 431 m. pr. m. e. užimdamaMigdoniją,Krestoniją,Bizaltiją,Pieriją. Po šios plėtros, apie 400 m. pr. m. e. sostinė buvo perkelta įPelą. Šiek tiek vėliau, valdant Amynthas III (393–370), Makedonija išplėtė teritorijas į Vakarus, užimdama visąAukštutinę Makedoniją. Taip susikūrėMakedonijos lyga – makedonų genčių konfederacija, valdoma iš Pelos.
Makedonijos karalystė buvo toli nuo kitų graikų miestų valstybių, todėl mažai kišosi į Klasikinės Graikijos karus irsąjungas. Nepaisant to, IV a. pr. m. e. ji palengva įsitraukė į graikų pasaulio įvykius.
Valdant Pilypui II (359–336 m. pr. m. e.) Makedonijos karalystė pertvarkė savo armiją ir pradėjo sparčią ekspansiją. 358 m. pr. m. e., mirusPajonijos (šiaurėje) karaliui, Makedonija pradėjo su ja karą ir privertė Pajoniją tapti jos vasale. Tais pačiais metais sumušusiIlyriją, Makedonija užsitikrino saugumą šiaurėje irEpyro paramą. Tais pačiais metais Pilypas II sudarė sąjungą suTesalija. Ši, priklausiusiTėbų hegemonijai, paprašė Makedonijos pagalbos vidiniuose nesutarimuose, ir Pilypas II palaikėLariso valdančiosios dinastijos prašymą.
357 m. pr. m. e. Pilypas II plėtė šalį į rytus, kur užėmė trakų gyvenamusSintikės,Edomantikės,Edonio,Pierio regionus. Jiems vėliau prigijo pavadinimasMacedonia adjecta. Tai pavyko padaryti nugalėjus vietos pajūrio graikų miestus, ypač didžiausią jų – Amfipolį.
Iki 354 m. pr. m. e. susikirto Pilypo II irAntrosios Atėnų imperijos interesai dėl kito susivienijimo Makedonijos regione:Chalkidikės lygos. Šis susikirtimas paskatino neramumus Atėnų imperijoje (Sąjungininkų kąrą) ir jos suirimą. Chalkidikės lygos miestai perėjo į Makedonijos pusę, ir šalis užsitikrino priėjimą prie jūros. Chalkidikės miestai-valstybės buvo nusiaubti per Olinto karą (349–348) ir galutinai prijungti prie Makedonijos.
356–352 m. pr. m. e. Graikijoje vykstantisTrečiasis Šventasis karas leido Makedonijai pirmą kartą aktyviai įsikišti į Graikų reikalus. 346 m. pr. m. e. Makedonija tapo lemiama jėga, pabaigusia graikų karus, ir tokiu būdu įgijusia čia sprendžiamąją galią. Netrukus po to Makedonijos vasale tapoTrakija. Pilypo II užkariavimus pabaigė 339 m. pr. m. e. Graikijoje kilęs Ketvirtasis Šventasis karas, kurį Makedonija pabaigė kitais metais, per 338 m. pr. m. e.Cheronėjos mūšį. Šio mūšio metu beveik visa Graikija tapo pavaldi Makedonijai, ir čia sukurta šiai pavaldiKorinto lyga.
Pasinaudodamas tuo metuArtimuosiuose Rytuose buvusiu politiniu vakuumu, kuris susiformavo nusilpusAchemenidų imperijai, Pilypo II sūnusAleksandras Makedonietis (356–323 m. pr. m. e.) išplėtė Makedonijos valdas, trumpam sukurdamas galingą imperiją, rytuose siekiančiąIndo upę.
Sulig Aleksandro Makedoniečio mirtimi baigėsi Argeadų dinastija, ir jo generolai pradėjo kovoti dėl valdžios, suardydami jo imperiją į keletą naujai įkurtų karalysčių. Makedonija, valdžiusi visą Balkanų pusiasalį, su sostine Tesalonikuose, buvo viena jų. Šioje karalystėje tarpusavyje kovojo dviejų dinastijų,Antipatridų irAntigonidų atstovai, iš kurių galutinai įsitvirtino pastarieji. Antigonidai Makedonijos soste buvo iki 146 m. pr. m. e.
Nuo 215 m. pr. m. e.Roma kišosi į Graikijos reikalus. Dėl to kiloPirmasis Makedonijos karas, o 198 m. pr. m. e. –Antrasis Makedonijos karas. 171 m. pr. m. e. Roma paskelbė Makedonijai dar vieną karą. Makedonijos armija neprilygo romėnams, o karalius Persėjas nesugebėjo graikų miestų įtikinti jam padėti. 168 m. pr. m. e. Makedonija buvo nugalėta, Persėjas buvo pagautas ir nugabentas į Romą. Nuo tada Makedonija buvo įjungta įRomos imperiją, joje įkurtaMakedonijos provincija.
