Makao (port.Macau) arbaAomenas (kin. 澳門, pinyin:Àomén), oficialiai Makao specialusis administracinis regionas (MSAR;kin. 中華人民共和國澳門特別行政區;port.Região Administrativa Especial de Macau da República Popular da China, RAEM) – viena iš dviejųKinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų. Apima pietinėje šalies pakrantėje esantį Makao pusiasalį, išsikišusį įPietų Kinijos jūrą tiesPerlų upės žiotimis (priešaisHonkongą), bei Taipos ir Koloanės salas. Plotas 115,3 km², 667 tūkst. gyventojų (2018 m.). Šiaurėje Makao ribojasi suDžuhajaus specialiąja ekonomine zona.
1557–1999 m. buvoPortugalijos kolonija, taip pat seniausia europiečių kolonija Kinijoje. Tai autonomiją turintis Kinijos administracinis vienetas. Makao yra tankiausiai gyvenama autonominė teritorija pasaulyje.
Verčiamasi tarptautine prekyba, svarbus finansų, transporto centras. Yra jūrų uostas, tarptautinis oro uostas. Taip pat svarbusturizmo centras, garsėjantis savološimo namais. Makao yra išlikęs kolonijinių laikų senamiestis,2005 m. įtrauktas įUNESCOpasaulio paveldo sąrašą. Yra XV a. A-Ma šventykla, XVII a. Šv. Pauliaus katedros liekanos, Senato aikštė, keletas barokinių bažnyčių, teatras, Gvijos tvirtovė ir kt.
Dabartinėje Makao teritorijoje žmonių gyventa jau 6 tūkstantmetyje pr. m. e. Pirmosios gyvenvietės kūrėsi valdantHanų dinastijai.[3] IkiXVI a. apsilankius pirmiesiems portugalų laivams Makao buvo menkai išsivysčiusi žvejų gyvenvietė. Pirmasis europietis, jūra pasiekęs Kiniją ir1513 m. išsilaipinęs šiose apylinkėse, buvo portugalų keliautojasJorge Álvares.[4] Nepaisydami prekybos draudimo, portugalų pirkliai bandė įsikurti Perlo upės žiočių vietose ir galiausiai apsistojo Makao.[5]1554 m. tarp kinų valdžios ir portugalų buvo užmegzti formalūs prekybiniai santykiai, pastariesiems suteikiant teisę prekiauti Makao regione. Netrukus,1557 m.,Portugalija išsinuomojo Makao pusiasalio teritoriją,[6] sutikdama mokėti 500 sidabriniųtaelių kaip metinį žemės nuomos mokestį,[7] ir čia įkūrė pirmąją europiečių gyvenvietę Kinijoje.[8]
Pradžioje buvusi nedidelė portugalų pirklių gyvenvietė greitai išaugo į miestą.[9]1576 m. buvo įsteigta Makao Romos katalikų vyskupija, o1583 m. Senatas Makao suteikė miesto teises.[9] Nors portugalams buvo draudžiama įtvirtinti gyvenvietę ar kaupti ginklus, reaguojant įdažnus olandų antpuolius buvo pastatytasFortaleza do Monte fortas su jį juosiančia gynybine siena. Olandai bandė užimti miestą1622 m.Makao mūšio metu, tačiau portugalai juos sėkmingai atrėmė.[10] XVII–XVIII a. tapo svarbiu Indijos, Kinijos, Japonijos ir kitų Azijos šalių prekybos punktu.
XIX a. viduryje, poPirmojo opijaus karo, Kinijai prekybai su europiečiais atidarius savo uostus ir padidėjus Didžiosios Britanijos valdomoHonkongo reikšmei, Makao, kaip svarbaus uosto, svarba smuko.[11] Portugalija pasinaudojo karo nualintos Kinijos padėtimi ir teritorijoje įtvirtino savo valdžią; Makao gubernatorius atsisakė mokėti metinį žemės mokestį už kolonijines valdas,[12] oTaipos irKoloanės salos buvo atitinkamai aneksuotos1851 ir1864 m.[13] Portugalija taip pat okupavo netoliese esančias Lapos ir Montanos salas, tačiau pastarosios grąžintos Kinijai1887 m., kai Pekino sutartyje tarp Kinijos ir Portugalijos buvo įteisintos nepertraukiamos okupacijos teisės Makao atžvilgiu.
XX a. pirmojoje pusėje, Kinijoje įsiplieskuspilietiniam karui, Makao pradėjo plėstis. PerAntrąjį pasaulinį karą, kuomet Japonija okupavo Honkongą ir Didžiosios Britanijos valdas, Makao, likęs vieninteliu neutraliu uostu Pietų Kinijoje, suklestėjo.[8]1955 m. jam suteiktas Portugalijos užjūrio teritorijos statusas. Kuomet1974 m. Portugalijoje žlugo autoritarinis režimas, Makao buvo suteikta plati ekonominė ir politinė autonomija.[8] Miestas netruko išgarsėti kaip lošimo namų ir naktinių klubų sostinė.[8] Makao tapo Vakarų kultūros centru Pietryčių Azijoje.1979 m. Kinijai ir Portugalijai užmezgus diplomatinius santykius, prasidėjo derybos dėl Makao grąžinimo Kinijai.1987 m. sutartimi Portugalija įsipareigojo1999 m. perduoti Makao Kinijai, ši – 50 metų po perėmimo išlaikyti krašto autonomiją, socialinę ir ekonominę sanklodą.1999 m. Makao oficialiai perleistas Kinijai.
Teritorinis vienetas apima pietinėje šalies pakrantėje esantį Makao pusiasalį, išsikišusį įPietų Kinijos jūrą tiesPerlų upės žiotimis (priešais Honkongą), beiTaipos irKoloanės salas. Makao pusiasalio ir salų kranto linija labai vingiuota. Makao kraštovaizdį sudaro lygumos su nedidelėmis kalvomis, aukščiausia viršukalnė Tašitango kalva (174 m), stūksanti Koloanės saloje.[14]
Vyrauja subekvatorinis musoninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra 14,5 °C, liepos 28,6 °C. Per metus iškrinta apie 1900 mm kritulių (2/3 visų kritulių iškrinta vasarą). Gegužės–liepos ir spalio mėn. praūžiataifūnai.
Svarbiausios ūkio šakos – paslaugos ir administravimas (sukuria 91,6 %BVP).[15] Didelė dalis pajamų gaunama išturizmo. Makao yra daug viešbučių, lošimo namų, naktinių klubų, restoranų, pramogų parkų, lenktynių trasų. Žemės ūkis menkas; Taipos ir Koloanės salose yra nedidelių ūkių, kuriuose daugiausia auginama daržovės. Taip pat vystoma žvejyba (dalis produkcijos eksportuojama į Honkongą); gaudoma krabai, krevetės.
Makao yra tankiausiai gyvenama autonominė teritorija pasaulyje (gyventojų tankumas siekia beveik 18,5 tūkst. žm/km²). 95 % teritorijos gyventojų yrakinai, 2 % –makaoiečiai (kinų-portugalų palikuonys). 2006 m. beveik pusė (47 %) visų Makao gyventojų buvo gimę Kinijoje (daugiausiaGuangdonge), 42,5 % – Makao, likusieji – Honkonge, Filipinuose ir Portugalijoje. Makao pasižymi labai žemu gimstamumo rodikliu, todėl gyventojų skaičius išsilaiko daugiausia imigracijos dėka. Be to, šis regionas pasižymi viena ilgiausių gyvenimo trukmių pasaulyje – vidutiniškai 84,3 m.
Valstybinės kalbos yra kinų (Kantono tarmė) ir portugalų. Absoliuti dauguma gyventojų vartojakinų kalbą (Kantono, kitas tarmes, mandarinų), 0,6 % – portugalų, 1,5 % – anglų. Seniau Makao vartota, bet dabar praktiškai išnykusiMakao kreolų kalba (Patuá), kurią sudaro portugalų, kinų, malajų, sinhalų kalbų žodžiai. Makao regione labiausiai paplitę kinų tradiciniai tikėjimai, bet dėl istorinių aplinkybių čia gyvena sąlyginai nemažai krikščionių (9 %, daugiausiakatalikai), dar 17 % yrabudistai.
.JPG)
