Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mahabharatos iliustracija
Mahabharata (skr.महाभारत =IAST:Mahābhārata-) – senovės indų epinė poema, vienas svarbiausiųhinduizmo religinių tekstų. Dažnai tituluojama kaip ilgiausia pasaulyje tautosakospoema, kurią sudaro apie 180 tūkst. šešiolikaskiemenių eilučių.[1] Epas padalytas į 18 dalių (parvų), devynioliktoji papildoma dalis vadinasi „Harivamša“. Epo pagrindinį siužetą sudaro herojinis pasakojimas apie 2 giminingų šeimųKauravų irPandavų kovą dėl valdžios. Greta pagrindinio pasakojimo yra daug mitų, legendų ir didaktinių intarpų. Reikšmingiausias etinis, religinis, filosofinis epo tekstas yra šeštosios „knygos“ dalis (25–42 skyriai) „Bhagavadgyta“.[2]
„Mahabharata“ susiklostė per kelis šimtmečius žodinėje tradicijoje. Nėra vieningo „Mahabharatos“ teksto – amžiams bėgant susiklostė skirtingos teksto atmainos. Pradžioje kurta sanskritu, vėliau „Mahabharata“ išversta į kitas Indijos, Pietryčių Azijos kalbas, įgijo kitoniškus pavidalus. Tradicijos laikoma, kad epą sukūrė legendinisbrahmanų dainiusVjasa, dar vadinamas Krišna Dvaipajana. Pasak mitų, pirmąsyk visą „Mahabharatą“ pagarsinęs Vjasos mokinysVajšampajana per karaliaus Džanamedžajos atliekamą aukojimą.
Pagal tradicinę indų chronologiją, „Mahabharata“ priklauso dvidešimties tūkstančių metų senumo periodui, kuris sutampa su aukso amžiumi. Pasak mokslinės chronologijos, „Mahabharata“ galėjo būti sukurta tarpIII a. pr. m. e. irIII a. m. e. (galutinis pavidalas – apieIV a.), o joje vaizduojami IX–VIII a. pr. m. e. vykę įvykiai.[3][4]
Epas „Mahabharata“ – taimitų irpasakėčių vaizdais sukurtahinduizmo enciklopedija. „Mahabharatoje“ aprašomas didysisBharatos palikuoniųkaras Kurukšetros lauke ŠiaurėsIndijoje. Dvi Bharatų giminės – Kauravai (100 Dhritaraštros sūnų) ir Pandavai (5 anksčiau valdžiusio Pandaus sūnūs) – susigrūmė dėl karaliaus sosto. Pandavams talkinaArdžunos bičiulisKrišna Vasudeva, kuris yra dharmos viešpatiesVišnaus avatara. PandavasJudhišthira surengė įšventinimo į karalius (radžasūjos) apeigą, per kurią Kauravai sukčiaudami laimėjo žaidime kauliukais ir privertė Pandavus užleisti sostą. Broliai Pandavai su bendra žmonaDraupade buvo priversti palikti karalystę. Po 12-os metų, praleistų klajojant džiunglėmis, Pandavai grįžta užimti sosto. Tarp dviejų giminių kyla žūtbūtinis Kurukšetros mūšis. Po 18-os dienų nuožmios kovos Pandavai nugalėjo Kauravus ir susigrąžino sostą.
Epo veikėjai vaizduojami tarsi dievai ir demonai, įgavę žmogišką pavidalą, o jų poelgiai veikia kaip pavyzdinės gairės hinduistui.[1]
1919–1966 m.Punoje buvo sudaryta kritinė „Mahabharatos“ redakcija, kuri dabar paprastai naudojama moksliniuose tyrimuose, tačiau esti įvairių regioninių šio epo atmainų.
XVI a. imperatariausAkbaro nurodymu išleistas persiškas epo vertimas „Razmnama“ (vert. Faizi). 1883–1896 m. sudarytas pirmasis prozinis vertimas į anglų kalbą (vert. Kišaris Mohanas Gangulis), vėliau per ilgą laiką parengtas Čikagos universiteto vertimas (vert. J. A. B. van Buitenenas, D. Gitomeris, Dž. L. Ficdžeraldas,V. Doniger). Parengta ir keletas poetinių vertimų bei įvairių santraukų.
1988 m. Indijoje sukurtas 94 serijų serialas „Mahabharata“ (rež. B. R. Čopra), 2013 m. sukurta kompiuterinės animacijos adaptacija (267 serijos, rež. S. K. Tevari).
