Luo | |
---|---|
Luo laidotuvių metu (1929 m.) | |
Gyventojų skaičius | ~3,47 mln. |
Populiacija šalyse | ![]() ![]() |
Kalba (-os) | dholujų,suahilių |
Religijos | prigimtinė tikyba,krikščionybė,islamas |
Giminingos etninės grupės | ačioliai,langiai, kitinilotai |
![]() | Luo |
Luo (sav.joluo) –Rytų Afrikos tauta, priklausantinilotams. Gyvena pietvakariųKenijoje (buv. Nianzos provincijoje) ir šiaurėsTanzanijoje. Populiacija – 3,47 mln. žmonių. Kalbadholujų kalba, priklausančiaNilo-Sacharos kalboms. Dauguma išpažįsta prigimtinę tikybą, apie trečdalis –krikščionys (daugiausiakatalikai), yra musulmonų (sunitų).
Luo tauta susidarė gyvulių augintojams nilotamsII tūkst. pr. m. e. keliantis iš Nilo aukštupio įDidžiųjų ežerų kraštą, o XV–XVII a. – į dabartinę Keniją.
Palaipsniui iš klajojančių gyvulių augintojų luo tapo žemdirbiais ir auginasorgus,kukurūzus,batatus,bananus,ananasus, kolonijiniu laikotarpiu augino irmedvilnę,cukranendres. Taip pat užsiima ganykline gyvulininkyste (galvijai,avys,ožkos,asilai). Moterys užsiima puodininkyste, vyrai –kalvyste, gyvulių ganymu.
Luo gyvenvietės padriko plano. Būstas apskrito arba kvadratinio plano, jo griaučius sudaro vytelės, apdrėbtos moliu.Stogas kūgiškas arba piramidiškas, pastriegtas šiaudais.
Tradicinis luo rūbas – apdangalai ir juosmens raiščiai iš odos, galvos apdangalai iš gyvūnų ragų irstručio plunksnų. Luo puošia savo veidus, galūnes, yra paprotys išrauti 4 dantis iš apatinio žandikaulio.
Luo virtuvės pagrindą sudaro sorgų arba kukurūzųkošė, bandelės, mėsa, įvairūs bananų patiekalai.
Būdinga bendruomeninė-gimininė santvarka: patrilinijinės giminės, didžioji šeima, poliginija, suaugusiųjų grupuotės.
Luo tauta pasižymi turtinga žodine istorine tradicija. Daug kultūrinių bruožų perėmė iš kaimynųbantų, ypačluhijų. Tradicinei tikybai būdingasprotėvių kultas,magija. Aukščiausioji dievybė vadinama Njasaje.[1]
|