Lucijus Aurelijus Veras (lot.Lucius Aurelius Verus,130 m.gruodžio 15 d. –169 m.) –Romos imperatorius nuo161 m. iki mirties169 m. kartu su savo įtėviu broliuMarku Aurelijumi. Lucijaus Vero ir Marko Aurelijaus valdymas buvo pirmas atvejis, kaiRomos imperija buvo valdomadiarchiškai, o tai vis dažniau pasitaikydavo vėlesnėje imperijos istorijoje.
Gimęs130 m.gruodžio 15 d., jis buvo vyresnysis Lucijaus Aelijaus Cezario sūnus, pirmasisAdriano įvaikis ir įpėdinis. Užaugęs ir išsilavinimą įgijęsRomoje, prieš užimdamas sostą ėjo keletą politinių pareigų. Po biologinio tėvo mirties138 m. jį įsivaikinoAntoninas Pijus, kuris pats buvo įsivaikintas Adriano. Vėliau tais pačiais metais Adrianas mirė, o sostą paveldėjo Antoninas Pijus. Kai161 m. mirė Antoninas Pijus, jį pakeitė Lucijus Veras ir jo įbrolis Markas Aurelijus. Didžiąją jo valdymo dalį užėmė vadovavimas karui suParta, kuris baigėsiromėnų pergale ir tam tikrais teritoriniais laimėjimais. Iš pradžių įsitraukęs įMarkomanų karus, jis susirgo ir169 m. mirė.[1]Romos senatas jį sudievino kaipDivus Verus.
| Šis straipsnis apiesenovės Romą yranebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijospapildydami šį straipsnį. |