Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Londonas

Koordinatės:51°30′0″ š. pl.0°08′0″ v. ilg. / 51.50000°š. pl. 0.13333°r. ilg. /51.50000; 0.13333 (Londonas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės –Londonas (reikšmės).
Londonas
angl.London
Londono panorama, matomiLondono Sitis, „The Shard“ pastatas beiLondono tilto geležinkelio stotis
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC+1)
ValstybėJungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
ŠalisAnglijaAnglija
GrafystėDidysis Londonas
MerasSadikas Khanas
Gyventojų(2020)9 002 488
Plotas1 572 km²
Tankumas(2020)5 727 žm./km²
VikitekaLondonas
KirčiavimasLòndonas

Londonas (angl.London,lot.Londinium) –Vakarų Europosmiestas,Anglijos irJungtinės Karalystės sostinė, įsikūrusi šalies pietryčiuose abipusTemzės upės, į vakarus 80 km nuoTemzės estuarijos. Pagal gyventojų skaičių tai didžiausias Jungtinės Karalystės irtrečias pagal dydįEuropos žemyno miestas, kuriame 2020 m. vidurio duomenimis Londono regione gyveno 9 milijonai žmonių.[1]Londono aglomeracijoje 2011 m. gyveno 9,78 milijonai,[2]Londono metropolyje 2019 m. rugsėjyje – 14,37 milijono žmonių.[3] Oficialiai Londonas, arba jo didžioji dalis –Didysis Londonas nėra gavęs miesto statuso,[4] bet jo centrinėje, istorinėje dalyje esantisLondono Sitis beiVestminsteris turi miestų statusą. Kitos trys savivaldybės turi karališkųjų savivaldybių statusą, tai –Kensingtonas ir Čelsis,Kingstonas prie Temzės irGrinvičas. Įskaitant anksčiau paminėtus 2 miestus ir 3 karališkas savivaldybes, Londoną sudaro dar 28 savivaldybės, arba iš viso 33 administraciniai dariniai.

Miesto istorijoje buvo begalė reiškinių, dariusių įtaką visai Europai: angliškasis renesansas, pramonės revoliucija, gotikos atgimimas. Miesto branduolys – senasis Londonas, vis dar išlaikantis savo nuo viduramžių išlikusias ribas. Nuo XIX amžiaus Londonu imta vadinti ir aplink jo istorinį branduolį Londono Sitį ir Vestminsterį esančias gyvenvietes. Didžiausia Anglijoje aplink istorinį Londono Sitį ir Vestminsterį buvusi gyvenviečių aglomeracija buvo suformuota įDidįjį Londoną, kuris dabar išskiriamas kaip atskiraAnglijos grafystė su administracine teritorija, su savomeru irasamblėja, kuri reziduojaSautvorke.

Londonas yra vienas iš svarbiausių finansų bei komercinių centrų pasaulyje.Londono Sityje nuolatos gyvena tik apie 11,5 tūkst. (2011 m. duomenimis) žmonių, bet kas dieną darbui atvyksta virš 300 tūkst. žmonių, kurie daugiausia darbuojasifinansų sektoriuje. Londono Sityje veikia daugybės įmonių biurai, vien bankų – daugiau kaip 500. Antras mieste pagal tokią svarbą ir nuo 1987 metų pradėtas perstatyti – yraCanary Wharf rajonas, kuriame dirba apie 105 000 žmonių (2014 m. duomenimis) bei įsikūrę daug didžiausių pasaulio bankų, draudimo, teisinių paslaugų, audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių ir atstovybių.

Taip pat miestas yra įtakingas politikos, mokslo, pramogų, kultūros, prekybos, žiniasklaidos, mados bei meno srityse.Centriniame Londone yra įsikūrę daugiau nei pusės didžiausių Jungtinės Karalystės įmonių, kurios patenka į didžiausiųjų šimtuką (FTSE 100), štabai, kuriuos čia taip pat įsteigė daugiau nei šimtas didžiųjų Europos įmonių. Miestas yra pagrindinė šalyje turistų lankoma vieta, o jų išlaidos kasmet siekia maždaug 15 milijardų svarų. Londone vyko1908,1948 ir2012 m. vasaros olimpinės žaidynės.

Didysis Londonas turi keturis pasaulinius paveldo objektus:Elžbietos bokštą, istorinęGrinvičo gyvenvietę,Karališkuosius botanikos sodus ir teritoriją, kuriai priklausoVestminsterio rūmai,Vestminsterio vienuolynas irŠventosios Margaritos bažnyčia.Bakingamo rūmuose reziduoja Monarchas,Dauningo gatvė 10 – Ministras Pirmininkas.

Pavadinimo kilmė

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Miesto vardo kilmė nėra aiški. Nors yra pateikiama įvairių kilmės versijų, tačiau nė viena nėra akivaizdžiai arčiau tiesos. Dažniausiai pateikiamos sukeltais susijusios hipotezės, nors neatmestina, kad pavadinimo kilmė siekia ir laikus iki keltų:

  • Lan-din reiškia „tvirtovė prie ežero“;
  • Llwyn-din reiškia „medis (medžiai) prie ežero“;
  • Llong-dinas reiškia „laivų uostas“;
  • londo reiškia „laukinis“ (gali būti nuoroda į tuomet čia gyvenusią gentį).

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Beveik prieš du tūkstantmečius (apie 43–50 m.) miestą įkūrėromėnai, valdant imperatoriuiTiberijui Klaudijui Neronui (41–54 m.), ir pavadino jįLondinium. Miestavardžio reikšmė turi kelis aiškinimus; manoma, kad romėnai lotynizavo jau buvusį keltiškąjį vietovės pavadinimą, kildinamą iš asmenvardžioLondinos, turinčio šaknįlond 'laukinis'. Kita teorija šį žodį kildina iš senųjų europiečių kalboje vartoto upėvardžio, kurį vėliau iš jų perėmę keltai. Upėvardžio reikšmė buvusi 'tekanti (plati) upė'.

Nuo IV a. vidurio Londonas buvo svarbusromėnų Britanijos politinis centras, nuo VII a. pr.anglų karalystės sostinė. Nuo XI a. pabaigos – XII a. pradžios jau žinomas kaip oficialiojiAnglijos sostinė, nuo 1707 m. – Didžiosios Britanijos.

Geografija ir gamta

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Apie 1300 metų Londono planas. Dabar ši teritorija kairiajame Temzės upės krante priklauso Londono Sičio savivaldybei

Didysis Londonas yra vienas didžiausių pagal plotą miestų pasaulyje. Miesto teritorija aprėpia 1579 kv. kilometrus. Pagrindinis miesto geografinis akcentas yraTemzės upė, tekanti miesto teritorija iš pietvakarių į rytus ir visa savo vaga yra laivuojama. Lyguma pasižymintį Temzės slėnį supa Parlamento, Adingtono ir Primrouzo kalvos. Kadangi miestui besikuriant ir plečiantis tolyn nuo istorinio centro nebuvo per didelių gamtinių kliūčių, miesto išplanavimas išliko beveik apskritos formos.

Seniau Temzė buvo daug platesnė ir gilesnė, o jos vaga ėjo pelkėtu kraštovaizdžiu. Ekstensyviai statant užtvankas upės vaga susiaurėjo. Dauguma mažesnių upių ir upelių, sutenkančių į Temzę Londone, yra prijungtos prie vandentiekio sistemos. Temzė – potvynių upė, tad miestas neretai nukenčią jai patvinus.[5] Potvyniai per laiką ypač išryškėjo, kadangi tektoniniu požiūriu Britanija grimzta pietuose ir kyla šiaurėje. 1974 m. pastačiusThames Barrier užtvanką Vulviče vandens lygis buvo sureguliuotas. Svarstoma, kad ateityje upės žemupyje galimai prireiks įrengti dar vieną užtvanką. Temzės upę kerta keletas tunelių ir tiltų, kurių vienas –Londono tiltas.

Klimatas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Londoneklimatas švelnus, pagalKiopeno klimato klasifikaciją –jūrinis.Vasaros mažailietingos, pakankamai saulėtos, dažnai pasitaiko tvankios su dienos metu įšylančia apie 22°C-26 °Ctemperatūra.Perkūnija retas reiškinys, dažniausiai silpna ir panašiai pasitaikanti tiekžiemomis, tiek vasaromis.

 Londono klimatas 
MėnuoSauVasKovBalGegBirLieRgpRgsSpaLapGruMetinis
Aukščiausia °C17,219,624,229,232,835,636,738,135,229,620,817,238,1
Vid. aukščiausia °C8,18,411,314,217,921,023,523,219,915,511,18,315,2
Vid. žemiausia °C2,32,13,95,58,711,713,913,711,48,44,92,77,5
Žemiausia °C−13,6−9,5−7,2−3,8−0,42,86,56,72,8−4,6−6,3−12,0−13,6
Krituliai mm55,240,941,643,749,445,144,549,549,168,559,055,2601,7
Duomenys:[6][7] Climate data for London Heathrow 1991–2020

Gyvūnija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Londone dažniausiai pasitaikančios paukščių rūšys:uoliniai karveliai,keršuliai,pietiniai purpeliai,liepsnelės,juodieji strazdai,mėlynosios zylės,didžiosios zylės,ilgauodegės zylės,juodosios zylės,juodosios varnos,šarkos,euraziniai kėkštai,dagiliai,kikiliai,eršketžvirbliai. Vis dar gana dažni, arba tam tikru metų laiku pastebimivarnėnai irnaminiai žvirbliai, nors 2019 m. duomenimis, Londono naminių žvirblių populiacija per pastaruosius 24 metus sumažėjo 71 procentu[8]. Labai įprastos yra irKramerio žieduotosios papūgos, kurios yrainvazinė rūšis.

Vandens baseinuose dažnosgulbės nebylės,kanadinės berniklės,didžiosios antys,pilkieji garniai,laukiai,paprastieji kirai,sidabriniai kirai,rudagalviai kirai,balnotieji kirai[9].

Iš Londonožinduolių rūšių yra labai įprastosrudosios lapės, bei dvi invazinės rūšys –pilkosios žiurkės irpilkosios voverės – visos rūšys plačiai paplitusios per visą Londoną.Ričmondo parke jau 400 metų laisvėje gyvenadanielių banda[10]. Per visą Londoną galima sutikti mažiausiai 8šikšnosparnių rūšis, tai:šikšniukai nykštukai,sopraniniai šikšniukai,Natuzijaus šikšniukai,rudieji nakvišos,vandeniniai pelėausiai,Natererio pelėausiai,rudieji ausyliai irvėlyvieji šikšniai[11].

Parkai ir sodai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Londonas tituluojamas viena žaliausių Europos sostinių. Virš 14 000 ha miesto teritorijos užima parkai, sodai, miškingos vietovės. Trys iš aštuonių karališkųjų parkų įsikūrę Londone:Haid parkas centrinėje dalyje,Kensingtono sodai vakarinėje dalyje irRedžentsparkas šiaurinėje dalyje. Į šiaurę nuo Redžentsparko esanti 78 metrus iškilusiPrimrouzo kalva yra populiari vieta pasigėrėti Londono panorama.

Kju sodai dėl milžiniškos augalų kolekcijos yra įrašyti įUNESCO paveldą.

Administracinis suskirstymas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Sąrašas:Londono rajonai.

1986–2000 m. laikotarpiu nebuvus bendros miesto tarybos kiekvienas Londono rajonas rūpinosi administraciniais reikalais atskirai. Rajonuose vis dar išlikę dalis vietos savivaldos teisių. Pavyzdžiui, kiekvieno rajono valdžia savaip sprendžia renovacijų ir kitų viešųjų paslaugų klausimus.

Londonas administraciškai skirstomas į 33 rajonus, kurių kiekvienam vadovauja į miesto tarybą išrinkti nariai, išskyrusLondono Sitį kuris turi nepriklausomos savivaldybės statusą, nepavaldžiąDidžiojo Londono grafystei ir turi atskirą savo valdžią, merą, policiją. Panašų statusą kaip ir Londono Sitis turi irVestminsteris.

Rajonai skirstomi į dvi grupes,vidinį Londoną irišorinį Londoną.

Londoną administruoja centrinė Didžiojo Londono institucija, kurią sudaromeras irasamblėja. Tokia sistema įvesta 2000 m.

Londono savivaldybės
  1. Londono Sitis
  2. Vestminster Sitis
  3. Kensingtono ir Čelsio
  4. Hamersmito ir Fulhamo
  5. Vandsvorto
  6. Lambeto
  7. Sautvarko
  8. Hamleto Tauerio
  9. Heknio
  10. Islingtono
  11. Kamdeno
  12. Brento
  13. Ilingo
  14. Hanslou
  15. Ričmondo
  16. Kingstono prie Temzės
  17. Mertono
  1. Satono
  2. Kroidono
  3. Bromlėjaus
  4. Lujishamo
  5. Grinvičo
  6. Bekslio
  7. Heivringo
  8. Barkingo ir Dagenhamo
  9. Redbridžo
  10. Niuhamo
  11. Voltham Foresto
  12. Haringėjaus
  13. Enfildo
  14. Barneto
  15. Harou
  16. Hilingdono

Architektūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Hamptono dvaro rūmai

Londone vyrauja įvairių stilių architektūra. Daugelio viešų pastatų, tokių kaipLondono nacionalinė galerija ir prašmatnių namų statybai naudotasPortlando akmuo, kuris yraklinties atmaina. Centrinėje miesto dalyje mažai pastatų, išlikusių po 1666 m.Didžiojo Londono gaisro. Tarp jų –Londono Taueris, keletas išlikusių Tiudoro stiliaus pastatų, romėnų laikų griuvėsių. Tarp Tiudoro stiliaus pastatų žymiausi – dar XVI a. pr. kardinolo Tomo Volsio pastatytiHamptono dvaro rūmai.

Architektūrinio paveldo pavyzdžiai – XVII a. seroKristoferio Reno projektuotos bažnyčios, neoklasikinio stiliausLondono karališkoji birža irAnglijos bankas, XX a. statytiOld Bailey,Batersio elektrinė ir gyvenamųjų namų kvartalasBarbikanas.

Iš LondonoMonumento (Monument to the Great Fire of London) paminklinio bokšto pastatyto Didžiajam Londono gaisrui atminti atsiveria aplinkinių vietų panorama. Didysis Londono gaisras kilo netoliese nuo paminklinio bokšto vietos.Marmurinė arka irVelingtono arka, esančiosPark Lane gatvės šiauriniame ir pietiniame galuose, susiję su Anglijos karališkąja gimine. Kitas visoje šalyje garsus paminklas –Nelsono stulpas, buvo pastatytasHoracijui Nelsonui atminti žuvusiamTrafalgaro mūšyje. Tuo pačiu šis paminklas ženklina pačiame miesto centre esančiąTrafalgaro aikštę.


Londono centro panorama. Kairėje matytiLondono akis, o dešiniauVestminsterio rūmai suElžbietos bokštu (Big Ben); dešinėje, fone, matomasThe Shard dangoraižis irCanary Wharf rajonas. 2014 m. rugsėjis.

Gyventojai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pikadilio aikštė, 2004 m.
Oksfordo gatvė, 2006 m. gruodis
Trafalgaro aikštė, 2014 m. rugpjūtis

Londono gyventojus sudaro įvairiausiųkultūrų irreligijų žmonės, kurie kalba daugiau nei 300 skirtingų kalbų. 2014 m. bendraDidžiojo Londono apgyvendinta teritorija buvo antra pagal dydįEuropos Sąjungoje su 8 538 689 gyventoju, jį lenkė tikParyžius, kurio teritorijoje tuomet gyveno daugiau nei 12 milijonų gyventojų.

Londono gyventojai
pagal gimimo šalį:
Populiacija
(2011 m.)
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė5 175 677
Indijos vėliava Indija262 247
Lenkijos vėliava Lenkija158,300
Airijos vėliava Airija129 807
Nigerijos vėliava Nigerija114 718
Pakistano vėliava Pakistanas112 457
Bangladešo vėliava Bangladešas109 948
Jamaikos vėliava Jamaika87 467
Šri Lankos vėliava Šri Lanka84 542
Prancūzijos vėliava Prancūzija66 654
Somalio vėliava Somalis65 333
Kenijos vėliava Kenija64 212
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos63 920
Ganos vėliava Gana62 896
Italijos vėliava Italija62 050
Turkijos vėliava Turkija59 596
Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika57 765
Vokietijos vėliava Vokietija55 476
Australijos vėliava Australija53 959
Rumunijos vėliava Rumunija44 848
Filipinų vėliava Filipinai44 199
Kipro vėliava Kipras43 428
Portugalijos vėliava Portugalija41 041
Lietuvos vėliava Lietuva39 817
Kinijos vėliava Kinija39 452
Afganistano vėliava Afganistanas37 680
Irano vėliava Iranas37 339
Ispanijos vėliava Ispanija35 880
Ugandos vėliava Uganda32 136
Brazilijos vėliava Brazilija31 357
Irako vėliava Irakas29 789
Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija28 547
Bulgarijos vėliava Bulgarija27 207
Honkongo vėliava Honkongas26 453
Mauricijaus vėliava Mauricijus23 779
Kosovo vėliava Kosovas21 516
Zimbabvės vėliava Zimbabvė21 309
Kanados vėliava Kanada27 288
Malaizijos vėliava Malaizija21 209
Japonijos vėliava Japonija20 637

1997–2006 m. Londono užsienyje gimusių žmonių populiacija išaugo nuo 1 630 000 iki 2 288 000 (31 %).[12] Pasak 2007 m. apskaičiavimų, 69 % miesto gyventojų yrabaltaodžiai, 14,8 % – azijiečių kilmės, 10,5 % –juodaodžiai, o likę yra maišyti arba priklauso kitoms etninėms grupėms.[13]

2011 m. surašyme 48,4 % Londono gyventojų teigė esąkrikščionys, 12,4 % –musulmonai, 5 % –hinduistai, 1,8 % –judėjai, 1,5 % –sikhai, 1 % –budistai, 0,5 % – kitų religijų atstovai, 20,7 % – be religijos, o likę 8,5 % į klausimą neatsakė.[14]

Transportas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Viešojo transporto tinklas yra vienas iš labiausiai išplėtotų pasaulyje. Londono oro erdvė yra judriausia tarp visų pasaulio miestų ir jį aptarnauja 6 oro uostai –Gatviko,Stanstedo,Lutono,Sautendo ir miesto ribose esantysLondono Sičio beiHitrouoro uostai. Londono Hitrou oro uostas yra užimčiausias oro uostas visoje JK. Taip pat užimčiausias Europos oro uostas ir penktas pasaulyje pagal pervežamų keleivių srauto kiekį. Iš jo vykdomi tiesioginiai (su nutupimais) ar persėdimais tolimi skrydžiai į Rytų ir Pietryčių Aziją (Tokiją, Honkongą, Singapūrą), Šiaurės Amerikos vakarų pakrantės miestus (Los Andželą) bei Australiją (Sidnėjų).

Londone veikia vienas seniausių pasaulyjemiesto metro, kurio ilgis 402 kilometrai (įskaitant dalis, nutiestas į užmiesčioEsekso,Bakingamšyro,Hartfordšyro grafystes – viso 270 stočių). Nuo 2007 metų veikiaLondono viršžeminis geležinkelis, jo ilgis 86 kilometrai su 83 stotelėmis. Nuo 1987 metų rytų Londone kursuoja automatiniaiDoklandų lengvieji traukinukai, jų linijų ilgis 34 kilometrai bei yra 45 stotelės. Nuo 2000 m. gegužės mėnesio vėl atkurta tramvajų linija ir joje veikia 38 stotelės, tarp kurių rieda 24 tramvajai.

Dėka gero ir tankaus geležinkelių tinklo, Londonas turi gerą susisiekimą su priemiesčiais bei kitais pagrindiniais šalies miestais, kuriuos jungiašalies geležinkeliai. Mieste yra 366 traukinių stotys, įskaitant du didelius, intensyvaus traukinių judėjimo geležinkelio mazgus –Clapham Junction beiWillesden Junction. IšSent Pankras geležinkelio stotiesEurostar traukiniai kursuoja įParyžių irBriuselį.

Londone bene vienas geriausių, patogiausių pasaulyje ir su tankiu tinkluautobusų transportas. Mieste daugtaksi. Temzės upėje kursuoja keleiviniai ir turistiniai laivai, priklausantys taip vadinamamLondon River Services, viso yra pastatyti 25 jų terminalai. Nuo 2012 m. birželio 28 d. rytiniame Londone per Temzės upę nutiestoskabelinės gondolos, vadinamosEmirates Air Line.

Sportas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Per miesto istoriją Londone surengtos net 3 vasaros Olimpinės žaidynės –1908 m. Londone vykoIV vasaros olimpinės žaidynės,1948 m. –XIV vasaros olimpinės žaidynės, ir2012 m.XXX vasaros olimpinės žaidynės. Tai pirmasis miestas, kuriame surengtos trys Olimpinės žaidynės.2012 m. Londono vasaros olimpinės žaidynės Lietuvos sportininkams buvo sėkmingiausios per visą šalies istoriją.[15]Mieste taip pat1966 m. vykoVIII pasaulio futbolo čempionatas, o1996 m. irX Europos futbolo čempionatas.

Populiariausias sportas Londone – futbolas. 2021–2022 m. sezono metu šeši Londono klubai varžėsiaukščiausioje lygoje. Mieste taip pat populiarus regbis. LondonoVimbldonas taipogi garsėja kasmet vykstančiuVimbldono teniso čempionatu.

Nuo1981 m. mieste vyksta kasmetinisLondono maratonas.[16][17]

Futbolas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Regbis

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  • London Irish RFC
  • London Wasps
  • Saracens Football Club
  • Harlequin Football Club

Kriketas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  • Marylebone Cricket Club
  • Middlesex County Cricket Club
  • Surrey County Cricket Club

Taip pat skaityti

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. Estimates of the population for the UK, England and Wales, Scotland and Northern Ireland; Mid-2020 edition of this dataset.JK statistikos tarnyba (UK Statistics Authority). Tikrinta: 2022.05.26.
  2. nomisweb.co.uk /2011 Census
  3. eurostat.ec.europa.eu /Population on 1 January by broad age group, sex and metropolitan regionsArchyvuota kopija 2022-11-24 išWayback Machine projekto. | Last update: 30-06-2021
  4. londonist.com /Does London Exist? | Last Updated 16 August 2012
  5. „Flooding“ – Environment Agency, 2006-10-26.
  6. „London Heathrow Airport“. Met Office. Nuoroda tikrinta2021-12-17.
  7. „UK Climate Extremes“. Met Office. Nuoroda tikrinta2021-07-03.
  8. forbes.com /Why Are London’s Iconic Sparrows Disappearing?, Jul 25, 2019
  9. standard.co.uk /Londoners warned to steer clear of angry seagulls as numbers double, 17 August 2010
  10. theguardian.com /Urban wildlife: when animals go wild in the city, 8 Mar 2015
  11. londonbats.org.uk /Bats of London
  12. „One Third of Londoners born outside Britain“. This is London. Suarchyvuotasoriginalas 2008-01-09. Nuoroda tikrinta2008-06-06.
  13. Resident Population Estimates by Ethnic Group (Percentages)Archyvuota kopija 2011-08-08 išWayback Machine projekto., Last Updated: 18 May 2011
  14. Census 2001 profiles: London, Office for National Statistics, tikrinta 2008-08-19
  15. „Londono olimpinės žaidynės Lietuvai - sėkmingiausios istorijoje“.delfi.lt.Delfi.BNS. 2012-08-12. Nuoroda tikrinta2024-03-12.
  16. „Virgin London Marathon – Background“. Suarchyvuotasoriginalas 2009-05-06. Nuoroda tikrinta2009-04-29.
  17. „Runner's World, Vol. 42, No. 1“.Runner's World Magazine. 2016. Rodale, Inc.: 82 2007 m. sausio mėn.ISSN 0897-1706. Nuoroda tikrinta2010-09-30.

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Galerija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]


Vikiteka: Londonas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Ž  A  R
Londono rajonai
Ž  A  R
Europos šalių sostinės
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Londonas&oldid=7407647"
Kategorija:
Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp