Skandinavų mitologijojeLokis (Lokas,Loduras) – klastingasasų grupės dievas, milžinoFarbaučio irLauvėjos (vers.Nanos) sūnus,Sigiunos vyras. Manoma, kad buvo ugnies milžinas, tačiau vėliau priimtas į asų tarpą. Su Sigiuna susilaukėValio irNarvio. Dievai keršydami Lokiui už nusikaltimus, jo sūnų Valį pavertė vilku, kuris tapęs žvėrimi perkando savo broliui Narviui gerklę.
Su milžineAngrboda susilaukė trijų pabaisų: milžiniškos jūrų gyvatėsJormundgando, mižiniško vilkoFenrio ir požemių karalystės valdovėsHelės. Kai buvo pasivertęs kumele nuviliotiAsgardo statytojo žirgąSvadilfarį, nuo kurio vėliau pagimdėSleipnį, aštuonkojįOdino žirgą. Sudaro dievų trijulę: Odinas, Lokis irHenis.
Lokio santykiai su kitais dievais susiklosto neigiamai, dėl šio asmenybės bruožų – klastingumo, piktumo ir žiaurumo. Kartais Lokio klasta teikia ir teigiamos naudos, atgaunami magiški daiktai. Lokis beveik visada naudoja sumanumą, o ne brutalią jėgą, kaip kadToras. Veikia savo valia tiek asų, tiek kitų dievų bei milžinų pusėje.
Nukirpo deivėsSifės plaukus, tačiau vėliau Torui pagrasinus užmušti priverčiaDvaliną, nykštukų valdovą, pagaminti peruką, tokius pat plaukus, kuriuos grąžina Sifei. Taip pat iš dvergų atgavo Odino ietį,Freiro laivą.
Dėl jo klastos aklasisHiodas užmušė savo brolįBaldrą. Už tai Lokis buvo prikaustytas prie olos iki patragnaroko.
Ragnaroko metu vadovausmilžinų ir kitųHelo padarų armijai. Kaunasi suHeimdalu, abu miršta.
