Lobnoro dykuma (angl.Lop Desert; Lop Nur; Lop Nor) -dykuma, besidriekianti nuo Korlos miesto į rytus palei Kuruktagho papėdes į ankstesnįjįTarimo baseinąSindziange (tai Kinijos Uigūrų autonominis regionas). Šiaurės vakaruose yraBagraškiolio ežeras (1030 m aukštyje).Lobnoro ežeras kitame gale yra 250 m žemiau.

Praeityje dabartinė Lobnoro dykuma buvo milžiniškapelkė rytinėje Sindziango dalyje. XX a. pabaigoje išdžiūvusTarimui susidarė nederlinga dykuma. Kai kur dar aptinkamos drėgnos vietosupių vagų vietose. Smarkūsvėjai ir slenkančioskopos tapo šimtų žmonių mirties priežastimi.^[1]

Svenas Hedinas 1934 m. valtimi upėmis keliavo į Lobnoro ežerą. Tada jis matė daug gyvūnų. Vėliau statomos užtvankos sulaikė į Lobnoro ežerą tekančių upių vandenį, ir vietoj ežero liko druskinga lyguma.^[2]

Dabar Lobnoro dykuma yramolingų irsmėlingų plotų mišinys. Molis daugiausia geltonas ar geltonai pilkas, kietas, su smulkausžvyro priemaišomis. Jis sudaroterasas, gūbrius ir plokštiškus telkinius (jardangai), kurie sudaryti iš gana aiškiai išsiskiriančių sluoksnių. Vertikalūs jardangų šonai būna vėjo nušlifuoti, dažnai apačioje jie būna išgraužti labiau.
Tokius darinius skiria lygiagretūs vėjo išgraužti grioviai, nuo 2 iki 6 m gylio, orientuoti vyraujančių vėjų kryptimi - iš šiaurės rytų į pietvakarius. Slenkančių smėlynų arkopų yra tik pietuose, tiesAstin-tagh kalvomis.

Dykumos gyvūnija ir augalija skurdesnė negu Gobio. Šiaurinio pakraščio nendrynuose apsilanko laukiniaidvikupriai kupranugariai.

Iš beveik visos dykumos teritorijos smėlį nupučia smarkūs pavasario vėjai, o vėjo skraidinamos smiltys veikia kaip smėliasrautis. Pati dykuma yra dilinama, atplėštos dalelės nunešamos į Tarimo vandenis, sutekančius į ežerų sistemą.
Daug smėlio perpučiama per nuolat besikeičiančią Tarimo vagą ir sugula į didžiules kopas, besitelkiančias rytinėjeTaklamakano dykumos gale. Pavasarį pučiantys vėjai neša aibes dulkių, tad sudaro lyg dulkių skraistes.

Tokie požymiai, kaip:

• buvusiųežerų išvaizdos druskingos daubos,
• ankstesnių ežerų krantų linijų pėdsakai, daugiau mažiau lygiagretūs ir koncentriniai,
• dideli gėlavandenių moliuskų (Linnea irPlanorbis genčių) telkiniai,
• žuvusiųtuopų juostos,
• žuvusiųeglūnų lopai,
• platūs išdžiūvę nendrynai,
• molio terasų ir kitų molio darinių pavėjiniuose šonuose esančios vandens raibulių žymės,

rodo, kad regione anksčiau buvo daugiau ar mažiau platūs gėlavandeniai ežerai, dabar visiškai išdžiūvę.

• Lobnoro dykuma (Google Maps palydovinė nuotrauka)

Vikiteka: Lobnoro dykuma – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Kinijos dykumos
• Sindziango geografija