Litį1817 m. atrado Švedijos chemikas ir mineralogas Johanas Augustas Arfvedsonas (Johan August Arfwedson). 1818 m. metalinį litį pirmą kartąelektrolizės būdu išgavo Anglijos chemikas, fizikas ir geologas Humphry Davy.
Bercelijus metalą pavadino ličiu dėl to, kad norėjo išryškinti jo skirtumą nuonatrio irkalio, kurie tuo metu buvo randami tik druskose, o litis buvo išgaunamas ir iš akmenų (gr.lithos – akmuo).
Litis – pats lengviausias metalas, jo tankis esant 0 °C lygus 0,539 g/cm³. Litis minkštas ir plastiškas kaip plastelinas.Ličio lydymosi ir virimo temperatūros – 180,5 °C ir 1327 °C – pačios aukščiausios tarp IA grupės metalų.
Ličioliepsnos testasLičio baterijos veikimo principas (vokiškai)
Palyginus sunatriu litis yra mažiau chemiškai aktyvus. Suvandeniu litis reaguoja silpniau nei kiti IA grupės metalai. Sudeguonimi irazotu litis reaguoja kambario temperatūroje, o esant 200 °C – užsidega. Paprastomis sąlygomis litis aktyviai reaguoja su visaishalogenais.
Manoma, kad didelė dalis pasaulinių ličio atsargų arba apie 5,4 mln. tonų yraBolivijosUjūnio druskožemyje.[1] Taip pat litis išgaunamas Čilėje, Argentinoje, Brazilijoje, Rusijoje, JAV, Konge, Kinijoje, Australijoje, Serbijoje.[2]
