Lilu – demonų grupėMesopotamijos mitologijoje. Sudarė tam tikrą demonų šeimą: būta vyriškojolilu bei dviejų demonių –lilitu irardat-lili.[1] Šie demonai buvo siejami su audringais vėjais.[2]Ardat-lili gali turėti sąsajų sužydų mitologijoje sutinkamaLilita, paminėtaIzaijo 34,14.[1]Hebrajų kalboslilit laikytinas skoliniu išakadųlilitu, pastarasis savo ruožtu kilęs iššumerųlil.[2]
Šumerų epe „Gilgamešas, Enkidu ir požemio pasaulis“, datuojamameIII tūkst. pr. m. e., minima demonėki-sikil-lil-la. Pasakojama, kad deivėInana pasodino medį, iš kurio vėliau ruošėsi pasidaryti sau sostą ir lovą. Medžiui užaugus, jo viršūnėje apsigyveno demonasAnzu, prie šaknų lizdą įsiruošė gyvatė, o kamiene irštvą įsirengėki-sikil-lil-la.Gilgamešui užmušus gyvatę, Anzu ir demonė paspruko.[2]
Tikėta, kad demonąlilu galima sutikti dykumose ir atvirose vietose, manyta, kad jis labiausiai puoląs nėščias moteris ir kūdikius.[1]Lilu sietas su pietvakarių vėju.[2]Lilitu buvo moteriškasis šio demono atitikmuo.[1] Įsivaizduota, kad ji kaip vėjas galinti pasprukti iš namų pro langą, taip pat galinti skristi kaip paukštis.[2]Ardat-lili reiškia „mergelėlilu“, ji neretai minima maginiuose tekstuose. Ši demonė buvo įsivaizduojama kaip mergelė, negebanti užmegzti santykių su vyrais ir dėl to juos puolanti (ypač jaunus vyrus).[1] Kaip minima įrašuose,lilitu irardat-lili, neturėdamos vyrų, jų ieškančios, kad įviliotų į savo pinkles. Be to, jos galinčios patekti į vyrų namus pro langą.[2]
Aptikta lentelė, vaizduojanti vilkę su skorpiono uodega, ji ruošiasi suryti jauną mergelę. Spėjama, kad šioje lentelėje gali būti pavaizduotalilitu arbaardat-lili.[1]
| |||||||||||||||||||||||||||||
