Ligūrija (it.Liguria) – regionas šiaurės vakarųItalijoje. Tai ilgas ir siauras pakrantės ruožas, driekiasi vynuogynais apaugusių kalnų papėdėje. Vakarinėje srities dalyje vyrauja lygumos, o rytinė dalis yra labiau raižyta, leidžiasi tiesiai prie jūros.Pietuose ribojasi suLigūrijos jūra, vakaruose suPrancūzija, šiaurėje suPjemontu irEmilija-Romanija, rytuose suToskana. Regione gyvena 1,5 mln. gyventojų, sostinė –Genuja.
Paviršius kalnuotas. Prancūzijos pasienyje yraPajūrio Alpių dalis –Ligūrijos Alpės (aukštis iki 2651 m, Margvareiso kalnas), Ligūrijos vidurinėje dalyje – LigūrijosApeninai, rytuose įsiterpia Toskanos‑Emilijos Apeninai. Kalnagūbriai daugiausia prieina prie pat jūros, tik kai kur yra siaurų žemumų ruožų. Ligūrijos Alpėse yrakarstinių reljefo formų, apie 1500 karstinių urvų.[2]
Klimatas mediteraninis (kalnuosevertikalusis zoniškumas). Liepos mėnesio temperatūra 24–25 °C, sausio mėnesio 3–9 °C; per metus iškrinta 800–1300 mm kritulių. Pietinės dalies upės (Aroskija, Vara ir kitos) trumpos, teka į Genujos įlanką, šiaurinės dalies upės (Tanaras, Bormida, Orba, Taras) priklausoPo upės baseinui.
Ligūrijoje atsiradopesto padažas, vienas populiariausių italų virtuvėje. Jis gaminamas išbaziliko, kedro riešutų, alyvuogių aliejaus,česnako irParmezano sūrio.[3]
