Lietuvos socialistų liaudininkų sąjunga LSLS,Lietuvos socialistų liaudininkų partija, LSLP, socialistai liaudininkai –lietuvių liaudininkų politinės srovės organizacija, veikusi1917 m. kovo –1918 m. gegužės mėn.Rusijoje.
Įkurta1917 m.kovo 26 d.Petrapilyje eserų (socialistų revoliucionierių) ir trudovikų (darbiečių) frakcijų atstovųValstybės DūmojeM. Januškevičiaus, P. Balio iniciatyva.1917 m.balandžio 5 d. konferencijojeLietuvos demokratų partijos1914 m. programos pagrindu buvo priimta revoliucinė programa. Partijos spaudos organu tapo „Jaunoji Lietuva“. 1917 m. gegužės mėn. konferencijoje Petrograde kairioji partijos srovė pasiekė, kad į programą būtų įtrauktasocializmo doktrinos elementų: kritikuojamaskapitalizmas, partijos tikslu paskelbtas socializmas, įgyvendinamas visuomenės švietimu, aktyvinimu, neatsisakoma ir ginkluotos kovos. Konfiskuojamos stambiosios gamybos priemonės, dvarininkų žemė, žemė nacionalizuojama ir nuomojama. Artimiausias sąjungos tikslas – sušaukti etnografinės Lietuvos steigiamąjį susirinkimą, paskelbti demokratinę respubliką ir ją sujungti federacijos ryšiais su kita demokratine valstybe.
Žymiausi veikėjai –Vaclovas Bielskis,Felicija Bortkevičienė,Andrius Bulota,Albinas Rimka,Mykolas Sleževičius,Antanas Sugintas,Žemaitė.1917 m.gegužės 27 –birželio 3 d.Rusijos lietuvių seime LSLP turėjo 90 atstovų iš 320. Seime rėmė Lietuvos autonomijos demokratinės Rusijos sudėtyje idėją.
1917 m.rugsėjo 27 –spalio 3 d. II konferencijoje įvyko skilimas. Dešinieji veikėjai buvo pašalinti ir įkūrėLietuvos socialistų liaudininkų demokratų partiją. Po bolševikų perversmo dalis socialistų liaudininkų perėjo į bolševikų pusę, kiti pasmerkė revoliuciją ir, grįžę į Lietuvą, įsijungė įLietuvos socialdemokratų partijos, arba įLietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos veiklą, vėliau – įLietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą. O treti1918 m. gegužės mėn. Maskvoje įkūrėLietuvos revoliucinių socialistų liaudininkų partiją, kuri tęsė veiklą ir Lietuvoje pogrindžio sąlygomis.[1]